Rūta, ar prisimeni, kokiais juokeliais Linas bandė pavergti tavo širdį pažinties vakarą?
Rūta: Mes beveik nesikalbėjome (juokiasi). Tik maivėmės vienas prieš kitą juokingais judesiais ir nuolat juokėmės – net neaišku, iš ko. Atsimenu, kad Linas man kėlė šypseną. Tai nebuvo vienas iš atvejų, kai vaikinas pakviečia šokti ir iškart pradeda merginti ar net priekabiauti. Matyt, tokia ir buvo jo taktika – patraukti mano dėmesį humoru. Ir jis pataikė. Tą vakarą visada atsimenu su šypsena ir šiluma, tikrai įvyko chemija, jei be jokio ilgesnio dialogo taip patraukėme vienas kito dėmesį.
Linas: Kai ją pamačiau, pagalvojau, kad ši mergina tikrai ne mano nosiai. Net nesitikėjau, kad turiu šansų ją sužavėti. Buvau su draugais, jų paprašiau, kad prie šios merginos nelįstų: „Bičiuliai, aš noriu pabandyti – ji bus mano.“ (Juokiasi.) Viskas klostėsi geriau, nei tikėjausi. Pasirodo, Rūtelė – prie bajerio. Juokėmės, šokome, aplink nieko daugiau nematėme – net savo draugų.