Grupės „Žemaitukai“ narys Linas Vaitkevičius kovo 26-ąją sutiko savo 30-metį. Šią progą pasitiko su ramybe širdyje, bet užkūręs trankų vakarėlį. „Dvi paras ošėme“, – nusijuokęs prisipažįsta jis. O švęsti dainininkui tikrai buvo ką – atlikėjas neslepia, kad pastarieji metai atnešė daug laisvės ir gražių svajonių.
Kovo 26-ąją jubiliejų atšventęs L.Vaitkevičius sako, kad 30-metis buvo pasitiktas kitaip, nei įprastai jis sutinka gimtadienius. Tiesa, tas „kitaip“ aplinkiniams nematomas – pokytis vidinis.
„Atėjo suvokimas, kad aš jau subrendau. Visada bijojau skaičių, bijau gyvenimo pabaigos, tad gimtadieniai visada mane šiek tiek slėgdavo. Su šiuo viskas buvo kitaip. Tai buvo pirmasis gimtadienis, kai viduje jaučiuosi visiškai ramiai. Esu ramus dėl šeimos, dėl darbų. Dar jaučiuosi ramus, nes esu atradęs save, žinau, ką darau, o ir šiemet jaučiuosi įvertintas, tai nesinori niekam nieko įrodinėti. Esu tikrai laimingas“, – kalbėdamas su portalu Žmonės.lt šypsosi Linas.
L.Vaitkevičius priduria, kad tą laimę atnešė praėjusiais metais į gyvenimą atplūdusi laisvė, kaip mat išsklaidžiusi visas abejones savimi.
„Kaip tik prisiminiau, kad per 29-ąjį gimtadienį buvo „Muzikinės kaukės“ finalas, kuriame aš dalyvavau. Tai man suteikė to tikėjimo – visada dainavau duete ir galvojau, kad vienas nieko nesugebu, tai turbūt scenoje visada turiu būti dviese. Taip išėjo, kad dalyvaudamas šou atsiskleidžiau kaip solo atlikėjas ir net nugalėjau projekte. Tai man leido suvokti, kad ir vienas galiu pasiekti daug, kad esu pakankamai kompetetingas daryti tai, ką darau. O ir tas kalbas, kurios ilgus metus sklaidė, kad viską pasiekiau, nes mano tėtis buvo žinomas, išsklaidė. Įrodžiau, kad galiu pats. Tai tikrai buvo išlaisvinantys metai“, – atvirauja atlikėjas.
Tai ir gražiai užbaigtą trečiosios dešimties etapą Linui norėjosi sutikti trankiai, artimiausiųjų būryje. Siautulinga fiesta truko kone dvi paras!
„Gimtadienis tikrai buvo su ramybe širdyje, bet trankus išorėje. Išsinuomojau sodybą, surengiau didelę šventę, į kurią pakviečiau 30 svečių. Grojo grupė, šokome. Buvo labai smagu“, – portalui Žmonės.lt pasakoja jis.
Šventės akimirkos –nuotraukų galerijoje:
Į koncertus – su visa šeima
Svajonių išsipildymą Linui Vaitkevičiui mena ne tik atrasta vidinė ramybė, bet ir karjeros postūmis. Pastarieji metai tiek L.Vaitkevičiui, tiek „Žemaitukams“ aukso amžius – atlikėjai pradėjo pasirodyti ne tik renginiuose, vestuvėse ar miesto šventėse, bet ir išsiruošė į savo koncertinį turą. Šis sulaukė didžiulės sėkmės!
„Priplanavome daug koncertų skirtinguose miestuose, dar keletas liko, o paskutinis bus Kėdainių arenoje. Esame laimingi, nes turas pavyko kaip reikiant, o tai taip pat tiek mane, tiek mano kolegą išlaisvino. Seniau dirbdavome švventėse ir nežinojome, ar žmonės pirks bilietus į mūsų pasirodymus kultūros namuose. Pasirodo, perka – publika bilietus iššlavė, tai supratome, kad galime rinkti savo auditorijas“, – dalijasi Linas.
Paklaustas, ar intensyviai keliaujant po Lietuvą pakanka laiko šeimai – žmonai Rūtai ir trejų metukų sūnui Nojui, Linas nusijuokia šiai problemai radęs gerą sprendimą.
„Į visus turus vežuosi šeimą! Žmona buvo visuose „Žemaitukų“ koncertuose, o ir sūnus, kiek tik galėjo, buvo didelėje dalyje pasirodymų. Vežtis šeimą į koncertus sugalvojome kartu su kolega, nes būdavo, grįžti iš pasirodymo, paklausia, kaip sekėsi, o tu nesugebi perpasakoti tų įspūdžių žodžiais. Galvojome, tegul patys pamato. Taip ir įvedėme tokią tradiciją. Dabar visi esame labai laimingi“, – su šypsena portalui Žmonės.lt pasakoja dainininkas.
Vis dėlto net ir sugrįžęs namo iš „šeimyniškų“ garstrolių, L.Vaitkevičius laiko vienumoje neleidžia. Visą laisvadienį stengiasi skirti šeimai. Jam tai – svarbiausia. Anot pašnekovo, savo sūnui stengiasi suteikti tai, ko jam pačiam trūko iš tėčio vaikystėje.
„Aš jau dabar kai ką darau kitaip, nei darė mano tėtis – aš prisėdu. Mano tėtis nemokėjo tiesiog prisėsti, tai jis, nors ir būdavo namuose, atrodė, kad jo nebūna – tai jis bėga kažkur kažką daryti, tai popierius tvarko... Tas įsitraukimas į darbus buvo begalinis, tai kartais pamiršdavo, kad reikia su šeima pabūti, pakalbėti. Aš stengiuosi žiūrėti šeimai į akis, kalbėtis, klausti, girdėti. Manau, kad jie tai mato“, – atvirauja L.Vaitkevičius.
Čia Linas netikėtai atskleidžia, kad su žmona šiuo metu turi didžiulę svajonę – susilaukti antro vaikelio. „Tai ir tikslas, ir svajonė“, – nusijuokia jis. O koks tėtis L.Vaitkevičius yra savo 3-ejų metukų sūnui Nojui?
„Nepasakyčiau, kad esu griežtas. Šiaip žmona labiau rūpinasi auklėjimu, o aš stengiuosi apdovanoti savo meile ir dėmesiu. Tiesa, nelabai moku rodyti jausmų, tai stengiuosi sūnui vis kartoti, kad jį labai myliu. Manau, kad tai pavyksta – Nojus yra labai nuoširdus ir meilus vaikas, – pasakoja Linas. – O šiaip sūnaus tikrai nelepinu, bet noriu jam parodyti, kad jis bus palaikomas, kad jis man toks svarbus. O kaip bus ateityje, tai nežinau. Jis pats pasakys, ar buvo laimingas.“
Sielos bičiulio netektis sukrėtė ir suvienijo
Šiuo metu L.Vaitkevičius ne tik mėgaujasi laiku su šeima ir gyvena koncertinio turo emocijomis – „Žemaitukai“ ruošiasi ir pasirodymui balandžio 1-ąją Kauno „Žalgirio“ arenoje vyksiančiam „2 Donatų“ šou. Linas neslepia, kad kūrybiškos sielos draugu laikyto „2 Donatų“ nario Donato Čižausko netektis jį stipriai sukrėtė.
„Su Donatu Čižausku mes buvome sielos bičiuliai – aš kuriu dainas, jis kūrė...“, – tarsteli atlikėjas.
Visai neseniai grupė „Žemaitukai“ kartu su „2 Donatais“ pristatė bendrą dainą „Nepabaigta istorija“. Anot Lino, idėja kartu pristatyti kūrinį gimė dar prieš dvejus metus pačiam D.Čižauskui, tačiau to ketveriukė nespėjo padaryti.
„Prieš dvejus metus jis man parašė ir paklausė, ar norėtume kartu parašyti dainą. Turėjome idėją sukurti dainą apie keturis vyrus, kurie yra muzikantai, o jų šeimos laukia namuose. Norėjosi taip įprasminti savo gyvenimą. Bet taip išėjo, kad vis atidėliojome, atidėliojome ir, deja, nepavyko to padaryti – netekome Donato. Neturėjau kito pasirinkimo, kaip tik įvykdyti tą idėją ir dedikuoti dainą Donatui Čižauskui. Kartu su likusiu „2 Donatų“ nariu Karoliu Akulavičiumi ir naujuoju nariu Donatu Balvočiumi pristatę kūrinį, sumušėme visus rekordus – nei mes, nei „2 Donatai“ nebuvo matę tokių peržiūrų“, – pasakoja Linas.
Tiek „Žemaitukus“, tiek „2 Donatus“ stipriai myli publika, o tai parodė skaudi Donato Čižausko netektis. Į areninį „2 Donatai“ šou bilietai buvo tiesiog iššluoti, o ir patys „Žemaitukai“ lengvai surenka pilnas miestų sales. Paklaustas, iš kur tokia didžiulė klausytojų meilė, kurią sugeba pasiekti reta grupė, L.Vaitkevičius svarsto, kad Lietuvos klausytojus pavergia nuoširdumas.
„Manau, kad tragiškas Donato likimas privertė klausytojus kitaip pažvelgti į dainas – ne tik klausyti bumčiko, bet ir įsigilinti į žodžius, kokią prasmę jie neša. Mes, kūrėjai, ne šiaip kuriame dainas, o liejame jausmus. Tai ir Donato dainose buvo išlieta dau emocijų – dainuota ir apie skausmą, ir apie tai, kad jautėsi nemylimas, nevertinamas. Atrodo, kad klausytojai iš naujo perklausė tas dainas ir suprato, jog žodžiai – labai prasmingi.“
L.Vaitkevičius pasakoja, kad su grupe „2 Donatai“, net ir po sielos bičiulio D.Čižausko mirties, puoselėjami gražūs kolegiški santykiai. Nors daugiau bendrų kūrinių grupės neplanuoja, Linas ir toliau žada prisidėti prie „2 Donatų“ dainų kūrybos.
„Žinoma, taip rašyti, kaip rašė dainas Donatas, yra fenomenalu. Tačiau Karolis kreipėsi į mane pagalbos su dainų kūrimu, tai norisi kūrybine prasme padėti. Dabar rašau keletą dainų jiems“, – atvirauja pašnekovas.
Dar iki D.Čižausko mirties, „2 Donatai“ organizavo savo pasirodymą didžiausioje arenoje Lietuvoje. Paklaustas, ar savo sėkmę koncertiniame ture jau išsibandę „Žemaitukai“ patys pasvajoja apie „Žalgirio“ areną, Linas šypteli.
„Žinoma, pasvajojame. Tačiau niekur neskubame. Pasidarėme turą, išsikėlėme tokį tikslą, tai norisi pasimėgauti procesu, palaipsniui kilti. O po to matysime“, – sako L.Vaitkevičius.
Fotogalerija:
