Ženklo „Dear Freedom“ įkūrėja K.Baušienė pravėrė namų duris: interjero detalėse – meilė Baliui

Žurnalą „Laimė“ prenumeruokite ČIA.

Suvaldyti norus

Kristinos draugystė su Užupiu prasidėjo tuomet, kai jame su bičiule atidarė savo kuriamų drabužių studiją. Netrukus su vyru Žymantu netoliese išsinuomojo jaukų būstą, o sužavėti šiame Vilniaus kampelyje tvyrančios auros: lėto gyvenimo tempo, ramios kaimynystės, jaukių krautuvėlių, mažų kavinių ir restoranėlių, suprato, kad niekur kitur kojos nekels ir būtent čia ieškos pirmųjų nuosavų namų.

Tik štai užduotis pasirodė ne iš lengvųjų, nes rasti patinkantį būstą prestižiniame sostinės rajone ne taip paprasta. Po daugiau nei metus trukusių paieškų pora galiausiai įsigijo trijų kambarių apartamentus ir pavertė juos svajonių namais. O kaip smagu žinoti, kad visai čia pat, tik kitoje laiptinėje, įsikūrę ir artimi šeimos draugai.

Daugelis tikėjosi, kad kūrybinga ir sumani Kristina pasireikš ir kaip interjero dizainerė, tačiau moteris savo galimybių nepervertino ir į kūrybinę komandą įsileido „Dizaino virtuvės“ profesionalus.

„Kam nors juk reikėjo suvaldyti mano minčių ir idėjų srautus (nusijuokia). Neturėdama jokios patirties interjero dizaino srityje nenorėjau rizikuoti. Kai turi visišką laisvę, tave žavi daug dalykų, lengva peržengti ploną ribą tarp „labai gerai“ ir „labai blogai“, ypač jei kuriamas eklektiškas interjeras.

Žinau, kad su manimi nelengva dirbti, nes esu reikli perfekcionistė, tačiau naujuose namuose pagyvenusi pusmetį galiu drąsiai sakyti, kad jaučiuosi labai gerai ir rezultatu esu patenkinta.“

Kristina dabar su šypsena atsimena ir pirminę baimę, kad jiedviem su vyru teks nemenkas išbandymas drauge kuriant namų interjerą: drąsūs kūrybiniai sprendimai racionaliam sutuoktiniui galėjo nepatikti. Tačiau kur kas lengviau atsikvėpė, kai požiūris į tai, kaip turi atrodyti bendri namai, sutapo. „Sutarėme iš esmės dėl visko, tik labiau pasistengti turėjau įtikinėdama, jog vienu esminiu būsto akcentu taps stiklinė vonios kambario siena, skirianti ją nuo koridoriaus. Į šią idėją vyras žiūrėjo skeptiškai, bet galiausiai sutiko. Namų įrengimo projektas mus dar labiau suartino ir galime džiaugtis kartu sukurtais jaukiais namais.“

Balio salos įkvėpta

Kristina Balį pamilo dar tada, kai šio krašto savo akimis nebuvo mačiusi. Apie jį nemažai skaitė, gėrėjosi vaizdais socialinėje erdvėje, klausėsi draugų pasakojimų, todėl ten dar nenuvykusi žinojo: Indonezijos perlas jos nenuvils.

Taip ir buvo. Praėjusių metų rugsėjį su vyru išvykusi atostogų į Balį taip susižavėjo jo gamta, gatvėmis ir amatininkų kaimeliais, kur vietiniai savo rankomis gamina įvairius baldus ir interjero puošmenas, kad abu nutarė į savo naujuosius namus įnešti šiai salai būdingo autentiškumo: „Visų namų balietiškomis džiunglėmis paversti neketinome, nes interjeras turi derėti su eksterjeru, bet nemažai interjero elementų atvyko būtent iš ten: tikmedžio kėdės, komoda ir naktinės miegamojo spintelės, rotango virtuvės šviestuvas, miegamojo sietynas iš medinių karoliukų, vėduoklę primenanti sienos puošmena iš nendrių, jūržolių krepšiai daiktams, terakotos vazos.

O pats interjero kūrimas prasidėjo nuo... vonios kambario. Žinojau, kad vonios kambario sienas puoš augalų motyvais dailintos žalios plytelės, o grindis – juodų ir baltų plytelių derinys. Du balietiško dizaino lavos akmens praustuvai irgi privalėjo būti. Koks gėris turėti atskirus praustuvus, supratome ankstesniuose namuose, nes kiekvienam sava maža erdvė vonioje – neapsakomas patogumas.“

Anksčiau Kristina manė, kad jos namuose dominuos minimalizmas. Ši kryptis ją žavėjo ne tik interjere, bet ir garderobe, vartojimo kultūroje. „Galiausiai supratau, kad esu nuotaikos žmogus ir tam tikrais gyvenimo etapais imponuoja vis kiti dalykai. Niekada nebuvau blizgučių ar klasikos mėgėja, todėl ne kartą maniau, kad mano namuose vyraus japoniškas asketizmas. Japonijoje lankiausi kelis sykius, jaučiu palankumą šiam kraštui. Į skandinaviško minimalizmo interjerą visada gražu pasižiūrėti leidiniuose, o atėjus metui apsispręsti dėl savo namų stilistikos supratau, kad tai – ne man. Pritrūkčiau jaukumo. Beje, mums su vyru labai patinka sarkastiški menininko Algio Kriščiūno paveikslai, todėl ketinome įsigyti bent kelias jo tapybos darbų reprodukcijas, tačiau užbaigus interjero kūrimą paveikslams vietos nebeliko – nutarėme pasilikti pilkas struktūrinio tinko sienas.“

Už atsakingą madą

Trijų kambarių būste vietos atsirado ne tik vaikelio kambariui, bet ir drabužinei, į kurią patenkama iš poros miegamojo. Daugiausia vietos čia užima moteriška apranga: daugelis drabužių – su prekių ženklo „Dear Freedom“, kurio viena iš kūrėjų yra Kristina, etiketėmis. Taip yra todėl, jog čia kabo kolekcijų pavyzdžiai, vadinamieji sampleʼai: „Negi išmesi? Mielai sunešioju ir pati įvertinu patogumą, audinių kokybę.“

Kristinos su kolege Rasa Barkauskiene kuriamas prekės ženklas orientuotas į tvarią madą ir ekologiją; moterims siūlydama puoštis draugiškais planetai drabužiais, ji ir pati vartoja atsakingai. Emocinių pirkinių šeimoje beveik nebūna, nors kadaise mielai ką nors įsigydavo tiesiog todėl, kad gražu, – prireiks ar ne, susimąstydavo vėliau.

„Kūryba atitinka mano kasdienybę. Nesu šopoholikė, o pirkdama drabužius visuomet pagalvoju, kaip juos derinsiu, ar tiks prie esamų garderobe. Ar išties man reikia dar vienų marškinėlių? Kadaise tokio klausimo nekeldavau. Karantinas irgi daug ką sudėliojo į savo vietas ir dar labiau pakeitė mano požiūrį į vartojimą. Kadangi pati kuriu ne visus moteriškus drabužius, jų pritrūkusi apsiperku užsienyje. Lankydamasi tekstilės ir mados parodose Milane ar Paryžiuje, mielai užsuku į pamėgtas COS ir „& Others Stories“ parduotuves. Nors šie prekių ženklai priklauso greitosios mados industrijai, įsigyju po vieną kitą daiktą, be kurių sunkiai išsiversčiau.

Mados tendencijoms taip pat akimirksniu nepasiduodu, labiau esu linkusi garderobą pildyti universaliais, šių metų madai nepavaldžiais drabužiais. Jau kurį laiką esu ištikima sportiškam, patogiam stiliui, dievinu tinklinį, todėl su sportine laisvalaikio apranga jaučiuosi geriausiai. Nuolat ką nors veikiu, judu iš vienos siuvyklos į kitą, tenka ir audinių rietimus nešioti, taigi drabužiai negali manęs varžyti. Ir visai nekreipiu dėmesio į visuomenės brukamą moters įvaizdį, neva turime kasdien puoštis, dažytis ir avėti aukštakulnius. O dabartiniame mano gyvenimo periode, kai daugiausia laiko leidžiu namie, geriausia kasdienė apranga – pižama arba chalatas“, – šypsosi pirmagimio neseniai susilaukusi Kristina.