Žiemelio partnerės Dovilės Barkutės profesija – po padidinamuoju stiklu: pasisakė psichiatrų asociacija

Socialinio tinklo „Instagram“ paskyros aprašyme D.Barkutė save pristato kaip psichoanalitinės psichoterapijos specialistę.

Konsultacijas atlieka lietuvių, anglų ir rusų kalbomis.

Svetainėje ji taip pat nurodo, kad 2021 metais Maskvos Aukštojoje Ekonomikos mokykloje su pagyrimu įgijo psichologijos magistro diplomą.

Taip pat nurodo, kad praktiką atliko: „Maskvos psichologinės pagalbos gyventojams tarnyba“ (Maskva), Valstybės biudžetinė Mokslinė institucija „Mokslinės psichikos sveikatos centras“ (Maskva), Tarptautinis psichosomatinės sveikatos institutas (Maskva).

Naujienų portalas Žmonės.lt kreipėsi į Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidentę, gydytoją psichiatrę Ramunę Mazaliauskienę dėl paaiškinimo, kokie reikalavimai galioja asmenims, prisistatantiems psichoterapeutais Lietuvoje.

„Visų pirma, geriausiai atsakyti, ar asmuo gali Lietuvos Respublikoje naudoti „psichoterapeuto“ pavadinimą, galėtų Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Paprastai asmenys, kurie reikiamą išsilavinimą įgyja užsienyje, pateikia reikiamus dokumentus, o tada jau gali oficialiai užsiimti psichoterapeuto praktika. Čia kalba eina apie praktiką, nors nuo 2025 metų sausio mėnesio mes turime ir kitus teisės aktus, kurie leidžia žmogui ta praktika užsiimti, neturint jokio įsipareigojimo įrodyti, ar tai daryti gali (apie tai komentaras žemiau). Kokios gali būti pasekmės pacientui, kai jo psichikos būsena patikima asmeniui, kuris nėra profesionalas, manau, pakankamai aišku ir be komentarų. Svarbesnis yra etinis aspektas. Manau, kad laisvoje šalyje visi gali komentuoti įvairius dalykus įstatymo leidžiamuose rėmuose, tačiau kai dalykai komentuojami iš profesionalo pozicijos, šis komentaras įgauna kitokią potekstę. Tai gaunasi ir jei asmuo naudojasi „psichoterapeuto“, „psichiatro“ ar „psichologo“ pavadinimo; jo komentaras jau skamba kaip diagnozė ar bent jau kaip solidus įvertinimas. Ką apie tai pasakytų specialisto etika, reikėtų paklausti Lietuvos psichoterapijos asociacijos. Tačiau jei asmuo nepriklauso jokiai asociacijai, tai ir jo etika lieka jo paties reikalu.

Atsakyti, ar konkretus asmuo yra „psichoterapeutas“, ar nėra, gali būti nelengva, nes psichoterapijos ar psichoterapeuto sąvoka Lietuvoje yra naudojama skirtinguose kontekstuose ir remiasi skirtinga teisine ar informacine baze.

O kas Lietuvoje yra „psichoterapeutas“, yra labai keblus klausimas, turintis nemažai atsakymų. Bet bendrai galimus „psichoterapeutus“ galima sugrupuoti į kelias grupes, kurios kartais persidengia.

Visų pirma, tai asmenys, kurie turi teisę įgyti psichoterapinį išsilavinimą ir yra jį įgiję. Yra, pvz., gydytojas psichoterapeutas, kas reiškia, kad asmuo baigė 6 metų medicinos studijas, o po to įgijo Lietuvoje pripažįstamą psichoterapeuto išsilavinimą. Kita medikų grupė, pvz. medicinos psichologai (magistro laipsnyje), slaugytojai (magistro laipsnyje) ir kt. pagal teisės aktus tampa asmenimis, kurie „LR teisės aktų nustatyta tvarka gali taikyti psichoterapijos metodą“. Taigi, juos galime traktuoti kaip „psichoterapeutus“. Šios asmenų grupės yra griežtai reguliuojamos ir kontroliuojamos valstybinių institucijų, o informaciją apie jų galiojančias ar negaliojančias medicinos praktikos licencijas galima rasti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos puslapyje. Jei asmuo studijas baigė užsienyje, jis vis viena turi pateikti įrodančius dokumentus, sulaukti jų pripažinimo, ir tik tada užsiimti psichoterapine praktika.

Kita vieta, kur galima rasti „psichoterapeutus“, tai Lietuvos psichoterapijos asociacijos „psichoterapeutų sąrašai“, kur yra įtraukiami asmenys, kurie baigė įvairių psichoterapinių mokyklų programas ir kuriuos tos mokyklos atstovai įvardina kaip „psichoterapeutus“. Svarbu tai, kad dalis šių žmonių neturi medicininio ar psichologinio išsilavinimo, taigi, formaliai neatitinka pačios valstybės keliamų reikalavimų specialybei. Čia gali rasti psichoterapiją studijavusį ekonomistą ar fiziką. Tačiau kontrolė yra vykdoma, o mokyklos prižiūri profesinius bei etinius aspektus. Problema: ne visos mokyklos ten atstovaujamos ir ne visi psichoterapeutai yra draugijų nariais.

Na, ir nuo 2025 metų sausio atsirado dar viena, sakyčiau, mažiausiai kontroliuojama – profesine bei etine prasme – grupė. Tai asmenys, kurie gali dirbti „psichoterapeutu“ išsiėmę individualios veiklos pažymėjimą. Gauti pažymėjimui jokių studijų baigimą patvirtinančių dokumentų nereikia, svarbu tinkamai deklaruoti ir mokėti mokesčius. Kas dirba pagal šiuos pažymėjimus, visada gali pateikti dokumentą (mokesčių inspekcijos), kad jis yra „psichoterapeutas“. Apie šios grupės keliamas rizikas esame informavę Sveikatos apsaugos ministeriją dar praeitų metų pradžioje, o šiais metais jau klausėme, kaip šie asmenys yra kontroliuojami, kaip užtikrinama paslaugos kokybė ir žmonių saugumas. Atsakymo kol kas nėra“, –Žmonės.lt pakomentavo R.Mazaliauskienė.

Žmonės.lt primena, kad vėlų šeštadienio vakarą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kartu su žmona Olena atvyko į Lietuvą, o sekmadienį Prezidentūroje juos iškilmingai sutiko Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja ponia Diana Nausėdiene. Vizitas neliko nepastebėtas – visuomenėje plačiai aptarinėjami pirmųjų ponių įvaizdžiai ir kitos detalės. Tuo metu verslininko Gedimino Žiemelio partnerė, save pristatanti psichologe, dirbančia psichoanalitinės psichoterapijos metodu Dovilė Barkutė taip pat pasidalijo įžvalgomis apie Ukrainos pirmąją ponią Oleną Zelenską, kurios šokiravo ne vieną žinomą žmogų.

Plačiau skaitykite čia: Žiemelio gyvenimo draugės Dovilės Barkutės įžvalgos – šokiravo: užkliuvo Zelenskio žmonos išvaizda