„Žiemos ekranai“ kalbina verslininkę, vyno žinovę Urtę Mikelevičiūtę: „Prancūzų meilė maistui atsispindi ir kine“
Kaip ir dera vyno bei maisto žinovei, Urtė Mikelevičiūtė žiūrėdama prancūzišką filmą visada atkreipia dėmesį į tai, kas siejasi su maistu. Urtė sako, kad kone visuose filmuose galima įžvelgti prancūzų meilę maistui bei vynui.
Šiais metais kino festivalio „Žiemos ekranai“ tema – naujos pradžios. Kokių tavo gyvenime būta naujų pradžių?
Festivalio tema glaudžiai susijusi su šiuo mano gyvenimo etapu. Niekada nebuvau tas žmogus, kuris spaudžia save į rėmus, tad naujos pradžios man visuomet yra artimos. Kiekviena diena yra nauja pradžia! Bet būtent šiuos metus pradedu visiškai naujai: po daugiau nei 14 metų nusidažiau šviesiai plaukus, pasidariau mini remontą ne tik namie, bet ir viduje. Užbaigiau kone visus iki tol darytus projektus, per praeitus metus palikau du labai rimtus darbus ir paleidau iš minčių savo buvusįjį. Tad visiškai šviežiai ir šviesia galva pradedu naujus projektus ir drąsiai galiu sakyti – naują gyvenimo etapą. Be to, visai neseniai tapau nuostabios mergytės teta, tad ir šeimoje turime naują prasmingą pradžią.
Kiek tau artima prancūziška kultūra: maistas, muzika, literatūra, kinas?
Nors negaliu teigti, kad esu vienareikšmiškai prancūzų kultūros fanė (nes man artima ir skandinavų, ir pietų europiečių, ir gal net dar pati nežinau kieno (kultūra) ), bet dažniau nei iš savęs, girdžiu iš pašalinių žmonių, kad esu prancūzaitė. Tokia bohemiška senų laikų prancūzaitė. Mane net užsienyje dažnai pavadina prancūze. Tiesa, daug kartų esu girdėjusi, kad elgiuosi kaip Audrey Tautou kai kuriuose linksmesniuose filmuose. Kadangi maistas ir vynas yra tiesiogiai susiję tiek su mano gyvenimu ir aistra, tiek su visa Prancūzijos karta, tenka domėtis ir ja. Juk viskas nuo tų gastronomijos pradininkų prasideda...
Kalbant apie kiną? Super dažnai renkuosi kokį gerą prancūzišką filmą nei Holivudą. Nebent tai būtų „Midnight in Paris“.
Su kuo tau asocijuojasi prancūziškas kinas?
Subtilumu, gražiais žmonėmis, jaukiu seksualumu ir skonio balansu.
Ar tau yra svarbi prancūziška virtuvė?
Be abejo! Gastronominės kultūros šaknys ateina iš Prancūzijos. Čia gaminami vieni geriausių pasaulio vynų, čia gyvena/o vieni geriausių pasaulio šefų, kurie yra įkvepėjai daugeliui pasaulio asų. Žavi savo preciziškumu, tuo pačiu ir atstumia. Ten viskas labai tikslu, gal truputį trūksta improvizacijos. Bet jie tegul tik kuria, mes improvizuosime.
Ar lietuviams patinka prancūziška virtuvė? Kokie jos elementai labaiausiai žavi mūsų tautiečius?
Panašu, jog yra dvi kategorijos. Jos gerbėjų ir visai nesusimąstančių apie ją. Jaunoji karta gal truputį labiau pasinešusi tiek link Azijos šalių, tiek Pietų ar Šiaurės Amerikos virtuvių. . Tačiau tie, kas labiau domisi gastronomija arba X, Y ir kitų kartų atstovai vertina gerą prancūzišką virtuvę. Ten visada bus tvarkingi patiekalai, subalansuoti skoniai ir gan artimi mūsų skonio suvokimui. Bulvių košei su galybę sviesto, geram omletui ar normandiškai ruoštam viščiukui mažai kas atsispirtų. Na, puikus pavyzdys yra geri kruasanai ar macaron'sai. Kurie tuoj taps lietuviška konditerijos klasika.
Ar žiūrėdama filmus, atkreipi dėmesį į filme rodomą maistą? Ką galėtum apie tai pasakyti?
Tiek maistą, tiek gėrimus. Manau, kad šitą ligą pasigavau visam gyvenimui. Prancūziškuose filmuose labai dažnai didelė dalis scenų skiriama šiai kultūrai. Be filmų apie maistą, ten visuomet svarbūs pusryčiai, ten visuomet dėmesys bus skiriamas vakarienei – ilgai ir gražiai namie ar jaukiame restoranėlyje. Ten būtinai kas nors mėgs vyną ir net bus šefas ar turės restoraną...
Ar yra toks prancūziškas filmas, kurį matei daugiau nei du kartus?
Nemanau, kad turiu vieną mėgstamiausią. Bet žiūrėjau ne kartą ir „Vasarą Provanse“ („Avis de Mistral“), „Ameliją“, „Leon: The Professional“, „Skafandrą ir drugelį“, „Priceless“, „Intouchables“. Jaučiu, kad ir daugiau, bet nepamenu visų
Kas tau yra pats prancūziškiausias dalykas gyvenime?
Lieknas, aukštas, tamsus vyrukas su berete, ūsais ir teptuku rankoje :)) Kruasanai, varlių kojytės ir keptos/virtos sraigės. Foie gras ir Sauternes. Bulvių košė su daug sviesto. Su labai daug sviesto. Ir dama su truputį papūsta kelius dengiančia suknete ant stilingo dviračio su krepšeliu, kuriame gėlės ir prancūziškas batonas.
Ar turi mėgstamiausią prancūzų aktorių (ę), režisierių (ę), rašytoją?
Audrey Tautou; ne visai prancūzas, bet į tą pusę – Jean`as Reno. Ir aišku, būsiu dar kažką gero pamiršusi . Iš rašytojų – Albert`as Camus. Turiu visą jo knygų kolekciją.
Bet planuoju jų atrasti daugiau artimiausiu metu.
Ką manai apie „Žiemos ekranų“ kino festivalį?
Geras kinas visuomet yra geriausias vaistas žiemą!
Prancūzų kino festivalis „Žiemos ekranai“ vyko sausio 25 d. – vasario 4 d. Vilniuje, o vasario 1 – 11 d. kituose miestuose – Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Palangoje, Varėnoje, Gargžduose, Ukmergėje, Plungėje.