Žiemos spąstai: kaip išvengti depresijos ir nepriaugti svorio
Ilgi ir tamsūs žiemos vakarai, šaltis, didesnis laiko leidimas namuose ir saulės trūkumas dažnam žmogui šaltymečiu sukelia slogių nuotaikų ar net depresiją. Žiemos depresija, moksliškai vadinama sezoniniu afektiniu sutrikimu, yra psichikos būklė, kuomet žmogus patiria prislėgtą nuotaiką kasmet tuo pačiu metų laiku.
Įveikime sezoninę depresiją
Ši sezoninė depresija vis dar paslaptis daugeliui sveikatos specialistų, tačiau tyrimai rodo, kad ji vis dažniau siejama su jautrumu šviesai, smegenų biocheminiais procesais ir ypač su vitamino D trūkumu.
Vitaminas D taip pat atsakingas už vadinamojo „laimės harmono“ – serotonino – gamybą. Todėl šaltymečiu, kai saulės šviesos yra labai mažai, organizme trūksta vitamino D, o pasekmė – prislėgta nuotaika ir kiti sveikatos sutrikimai.
Sezoninio afektinio sutrikimo simptomai dažniausiai pasireiškia sumažėjusiu energingumu, padidėjusiu apetitu, dirglumu, noru miegoti, valgyti ir augančiu svoriu. Šis sutrikimas gali pasireikšti bet kuriuo metų laiku, tačiau šiaurinėse šalyse depresija dažniausiai pastebima vėlyvą rudenį arba ankstyvą pavasarį.
Būtent tuo metu būdingos trumpos dienos su mažiau saulės šviesos, šaltesnė temperatūra ir ilgesnis laiko leidimas uždarose patalpose.
Kaip rodo pastaruoju metu atlikti tyrimai ir žiemos depresijos paveiktų pacientų stebėjimo išvados, šis sutrikimas dažniausiai siejamas su vitamino D stygiumi.
Taip pat skaitykite: Mitybos specialistė V. Kurpienė pataria: kiek kartų per dieną valgyti – tris ar penkis?
Vitaminas D, vadinamas „saulės vitaminu“, gaminasi ultravioletiniams spinduliams veikiant žmogaus odą ir yra atsakingas už daugelį gyvybiškai svarbių procesų mūsų organizme. Vitaminas D taip pat atsakingas už vadinamojo „laimės harmono“ – serotonino – gamybą. Todėl šaltymečiu, kai saulės šviesos yra labai mažai, organizme trūksta vitamino D, o pasekmė – prislėgta nuotaika ir kiti sveikatos sutrikimai.
Kodėl žiemą auga svoris?
Vitamino D trūkumas netgi siejamas su svorio padidėjimu, o tai grindžiama dviem skirtingais moksliniais paaiškinimais.
Vienas jų paremtas evoliucinės biologijos teorija. Mūsų protėviams saulės šviesa buvo pagrindinis vitamino D šaltinis. Šio vitamino lygis organizme buvo daug didesnis vasaros metu, kai visi leisdavo daug laiko medžiodami ir rinkdami gėrybes. O žiemos metu vitamino D kiekis gerokai sumažėdavo, nes maisto atsargos buvo skurdžios, ir žmonių organizmas pereidavo į pusiau miego režimą.
Taip pat skaitykite: Depresija: skaudžios pasekmės jūsų sveikatai
Žvelgiant iš fiziologinės pusės, žemas vitamino D kiekis organizmui siunčia signalą, kad laikas pereiti į žieminį lėtą medžiagų apykaitos režimą, kuriam būdingas riebalų saugojimas ir svorio kaupimas, padėdavęs to laikmečio žmonėms išgyventi žiemos periodą.
Kitas požiūris siejamas su smegenų biochemijos procesais. Vitaminas D natūraliai padidina smegenų cheminio elemento – serotonino – kiekį organizme. Jis atsakingas už žarnyno darbą, nuotaiką, alkio jausmą ir miegą.
Kai serotonino kiekis nukrinta, mūsų nuotaika suprastėja, ir mes pradedame jausti alkį. Angliavandeniai, kofeinas ir nikotinas laikinai padidina serotonino kiekį smegenyse ir laikinai pagerina mūsų nuotaiką.
Deja, ilgainiui organizmas pripranta prie šių dirbtinių dirgiklių, ir jie nebepadeda pagerinti nuotaikos ir savijautos, bet priklausomybė nuo jų skatina svorio didėjimą.
Be antsvorio, apie vitamino D trūkumą signalizuoja ir kiti simptomai: prasta nuotaika, lėtinis kaulų ir raumenų skausmas, kvėpavimo takų infekcijos, uždegiminės ir autoimuninės ligos.
Taip pat skaitykite: 6 žingsnių dieta – dailesnės formos vos per savaitę
Ką daryti, siekiant išvengti žiemos depresijos ir sezoninio svorio padidėjimo? Visų pirma pasitikrinkite vitamino D kiekį savo organizme – tokius tyrimus atlieka visose poliklinikose. Jei nustatėte, kad jums trūksta vitamino D, stenkitės net ir žiemos metu jo gauti kuo daugiau.
Kadangi pagrindinis šio vitamino šaltinis – ultravioletiniai spinduliai, stenkitės net ir žiemą pabūti lauke.
Kadangi pagrindinis šio vitamino šaltinis – ultravioletiniai spinduliai, stenkitės net ir žiemą pabūti lauke, esant galimybei, išvykite atostogų į saulėtas šalis ar ieškokite alternatyvių ultravioletinių spindulių šaltinių. Šiek tiek gali padėti ir subalansuota mityba – vitamino D gaunama iš riebios žuvies, menkių kepenėlių, kiaušinių, grūdinių kultūrų.
Taip pat svarbu gauti pakankamai B grupės vitaminų, kalcio ir magnio, nes šie mineralai yra būtini serotonino sintezei ir bendram vitamino D įsisavinimui.
Norėdami natūraliai paskatinti serotonino lygį, užsiimkite malonia veikla. Apribokite suvartojamą kofeino ir rafinuotų angliavandenių (duonos, makaronų ir desertų) kiekį. Nes jie tik laikinai pagerina jūsų nuotaiką, tačiau sukelia potraukį ir skatina svorio augimą.