Žilvinas Žvagulis ir Irena Starošaitė: „Šeimyninis gyvenimas – lyg dildė, į kurią apsidildai kampus“

Scenoje kartu esate jau daugiau nei 20 metų. Kaip įvertintumėte savo nueitą kūrybinį kelią?

Žilvinas: Būta skirtingų etapų. Jei dainuojame kartu daugiau nei 20 metų, vadinasi, klausytojams vis dar esame įdomūs ir reikalingi.

Irena: Manau, kad ne mes esame pagrindiniai vertintojai, o mūsų klausytojai bei gerbėjai, kurie nori mus matyti, visur kviečia, ateina į mūsų koncertus.

Kokia jūsų populiarumo paslaptis: surenkate pilnas sales įvairaus amžiaus ir skirtingų muzikinių skonių bei pažiūrų žmones?

Žilvinas: Myliu visus klausytojus – ir vaikus, ir senelius.

Irena: Dainuojame skirtingų stilių dainas, kiekvienas klausytojas atranda kažką sau patinkančio, stengiamės sukurti stilių įvairovę, tikriausiai, todėl į mūsų koncertus renkasi įvairaus amžiaus ir skirtingų muzikinių skonių žmonės. Be to, nedainuojame nė vienos dainos, kurios patys neišgyvenome, nejaučiame. Kiekviena mūsų daina kyla iš įvairių gyvenimo etapų patirties arba išgyventų jausmų ir, be abejo, visas savo dainas mes atliekame nuoširdžiai. Manau, klausytojai tai jaučia – dar nebuvo tokios dainos, kurią būtumę padainavę be reikalo.

Kokios muzikos laisvalaikiu patys klausotės?

Irena: Klausomės labai įvairios muzikos. Važiuodama su sūnumi automobiliu klausausi jo mėgstamiausios muzikos, įvairių radijo stočių, grupės „G&G Sindikato“ ir kitų.

Žilvinas: Aš ir Irena daugiausiai studijavome „džiazus“ (džiazo muziką), tačiau laisvalaikiu klausomės tikrai daug įvairios muzikos. 

Kas labiausiai patinka Jungtinėje Karalystėje ir Londone? Kuo Jungtinės Karalystės lietuvių publika skiriasi nuo esančios Lietuvoje?

Žilvinas: Jungtinėje Karalystėje lankausi rečiau. Jei, pavyzdžiui, Klaipėdoje aš per mėnesį galiu surengti 3-4 koncertus, Jungtinėje Karalystėje per metus surengiu tik 2-3 koncertus ir ne toje pačioje vietoje.

Irena: Dabar jau taip viskas supanašėjo, kad ta pati Jungtinės Karalystės publika atvažiuoja vasarą į Lietuvoje vykstančius koncertus. Kai tokių koncertų metu paklausiam žiūrovų, kas atvažiavęs iš svetur, daug žmonių pakelia rankas, todėl esminių skirtumų tarp įvairiose šalyse gyvenančių lietuvių nematau. Daug Lietuvos gyventojų irgi lankėsi užsienio šalyse.  Šiuolaikiniai komunikavimo būdai panaikina nuotolių pojūtį.

Kas labiausiai patinka Jungtinėje Karalystėje ir Londone?

Žilvinas: Tiesa sakant, Londone iki šiol nespėjome niekur pabuvoti – tik atskrendi, pakoncertuoji ir tenka išskristi.

Irena: Keliaudami matėm gražų Jungtinės Karalystės kraštovaizdį, pilis. Kai atvykstam į Jungtinę Karalystę pavasarį pastebim, kad čia anksčiau žydi gėlės, matome pavasariškas spalvas. Tiesa, šį kartą atvykom iš šiltesnių kraštų (kovo pradžioje atlikėjai atostogavo Tenerifėje – red.), todėl Londonas atrodė pilkesnis. 

Patys niekada nemąstėte emigruoti? Kaip vertinate emigrantus?

Žilvinas: Man tiek daug laiko teko dirbti užsienyje, kad pats jaučiausi kaip emigrantas – Lenkijoje dirbau trys mėnesius, Bulgarijoje – pusę metų, Jungtiniuose Arabų Emyratuose – ketverius metus. Taip pat teko dirbti Vokietijoje, Islandijoje, kitose valstybėse. Užsienyje praleidau didesnę kūrybinio gyvenimo dalį nei Lietuvoje. Nuo 1995 m., grįžęs į Lietuvą, aš 7-8 metus turėjau klausytojams priminti apie save.

Kaip tik tada pradėjau dainuoti žemaitiškai. Dar labai gerai atsimenu tų laikų pirmą koncertą, kai nuvažiavome į Raseinius ir buvo anonsuota, kad žemaitiškai dainuos Žvagulis, o klausytojai manė, kad atėjo į Baisogalos kaimo kapelos „Žvangulis“ koncertą. Klausytojai tiesiog nustėro, kai suprato, kad scenoje yra kiti atlikėjai ir pamatė į sceną tempiamą įrangą (būgnus, aparatūrą, instrumentus).

Daug vyresnio amžiaus žmonių koncerto metu išėjo iš salės, nes jiems atliekama muzika pasirodė per garsi. Tokia savita buvo pradžia. Vėliau į koncertus jau rinkdavosi pilnos salės žmonių. Kitas klausimas – kiek žmonių emigruotų iš Lietuvos, jeigu viskas būtų tvarkoje? Tikriausiai, nė vienas. Jei Lietuvoje būtų bent tokios sąlygos, kokias turi Jungtinės Karalystės lietuviai, visi gyventų Lietuvoje.

Žilvinai, Lietuvoje esate žinomas kaip vienintelis popmuzikos atlikėjas, atkakliai dainuojantis žemaitiškai. Ar ilgam dar užteks užsispyrimo puoselėti žemaitišką kultūrą? Kaip lietuviai priima žemaitiškas dainas? 

Žilvinas: Dainuoti žemaitiškai yra vienas malonumas. Pastarąjį dešimtmetį žemaitiškai dainuoju mažiau, trūksta naujų dainų žemaičių kalba, bet galiu pažadėti, kad žemaitiškai dainuosiu tiek, kiek reikės. Šiais metais švęsiu savo 50-metį, tai atskira gimtadienio dalis bus skirta žemaitiškoms dainoms, prisiminsiu ir jau dainuotas žemaitiškas dainas. Lietuviška publika geranoriškai priima žemaitiškas dainas, jei nepriims – prie Raseinių pastatysim „šlagbaumą“ (kelio užtvarą) ir lietuviai nepateks prie jūros (juokiasi). Nors aš gimiau Klaipėdoje, esu tarsi miesčionis, tačiau mano močiutė įdiegė man „pilną galvą spyglių“. Save laikau tikru žemaičiu ir labai vertinu darbuotojus žemaičius. 

Kokia yra darnaus šeimyninio gyvenimo paslaptis, juk esate gana skirtingos asmenybės? Ar tarpusavio supratimą metams bėgant reikia vis labiau puoselėti, o gal užtenka santykiuose išlaikyti aistros kibirkštėlę, neleisti įsigalėti rutinai?

Žilvinas: Šeimyninis gyvenimas yra tarsi dildė į kurią apsidildai „kampus“, vėliau vienas kitam jau truputį nusileidi. Mano temperamentas yra karštesnis, o Irenos – ramesnis.  

Irena: Šeimoje abu sutuoktiniai turi norėti susikalbėti. Kai nori šeimą turėti, tu ją ir turėsi. Jei nori rodyti kažkokius savo principus, rungtyniauti, kuris šeimoje yra greitesnis, aukštesnis ir panašiai, tada kiekvienas sutuoktinis savo tikslų sieks atskirai, ir nieko neišeis. Šeimoje abiem sutuoktiniams svarbu matyti bendrą finišą.   

Koks įsimintiniausias nutikimas yra įvykęs gastrolių metu?

Žilvinas: Viską atsiminti sunku, tiek visko yra įvykę.

Kokius patiekalus labiausiai mėgstate? Ar šie patiekalai yra „Bernelių užeigos“ meniu?

Žilvinas: Tik atvažiavęs iškart užsisakiau kopūstienę su šutintomis bulvėmis, nes kastinio nebuvo (kastinys – žemaičių patiekalas, gaminamas iš grietinės, rūgpienio bei sviesto su prieskoniais. Skoniu jis primena sviestą ar prieskoniais pagardintą riebią grietinę – red.).

Irena: Užsisakiau juodos duonos ledų – tokių skanių niekur kitur neteko valgyti.

Kokie artimiausi kūrybiniai ir prodiusavimo planai?

Žilvinas: Iš „Lietuvos balso“ projekto finalininkų subūrėme naują kolektyvą, kuris vadinasi „Du Donatai“. Taip pat šiais metais įgyvendiname naują fortepijoninio pop klasikos dueto „Piano Link“ projektą („Piano Link“ premjera įvyko šių metų Vilniaus knygų mugėje. „Piano Link“ duetas Lietuvos muzikiniame pasaulyje yra visiška naujiena – Red. past.).

Šiais metais mūsų leidybinei kompanijai „Zuzi Records“ sukanka 15 metų jubiliejus – ateinančią vasarą su „Zuzi Records“ projektais ir muzikiniais kolektyvais, važiuosime per visus Lietuvos miestelius ir kiekvienoje vietoje surengsime 4 valandų trukmės koncertą. „Zuzi“ pavadinimas kilo iš mano vaikystės, kai bendraamžiai neištardavo mano vardo, jie vadindavo mane „Zuzi“.

Irena: Siekdami pasiruošti sukaktuvių koncertams, neseniai atidarėme choreografinę salę, kurioje repetuosime.