Žinių vedėja Eglė Šantaraitė – apie tragišką meilę, motinystės džiaugsmą ir iššūkius darbe
LNK žinių vedėja Eglė Šantaraitė (36) – vienas jauniausių veidų solidžiame kostiumuotame televizijos žinių pasaulyje, bet patirtimi pranoksta daugelį senbuvių: retas galėtų pasigirti televizijoje dirbąs nuo šeštos klasės. Dar labiau stebina gyvenimiška Eglės patirtis: likimas jai nepagailėjo išbandymų ir netekčių. „Tačiau būtent jos mane išmokė labai branginti tai, ką šiandien turiu“, – prisipažįsta.
„Vakar pabėgau iš tiesioginio eterio. Ir visi tai matė“, – juokiasi Eglė, mudviem sėdint prie staliuko su vaizdu į vakarėjančią Vilniaus gatvę.
Palinkusios prie telefono, kikename jau abi: ekrane aiškiai matyti, kaip elegantiškoji laidos „Labas vakaras, Lietuva“ vedėja pašoka nuo kėdės ir strimgalviais neria į kampą, nes po sekundės prasideda kita žinių laida. Tokių mažyčių nuotykių, gerokai pavarinėjančių kraują, tiesioginiame eteryje nutinka šimtai. „Bet gal dėl to aš tą darbą taip mėgstu“, – šypteli ji.
Kokių dar smagumų yra nutikę?
Būna, kolega ateina apsivilkęs ne savo švarką. Arba sėdi basas – žiūriu į jį ir kramtau lūpą, kad nekvatočiau į eterį... O įsimintiniausias įvykis buvo, kai tiesioginio eterio metu man paskambino dukra. Atmetu, o ji vis tiek skambina: tai nutiko per pandemiją, ji buvo viena namuose.
Pakeliu ragelį ir girdžiu klyksmą: „Mama, namuose gaisras!“ Užgniaužusi panikos gumulą, bandau kalbėti ramiai: „Maja, griebk šunį ir bėk į lauką.“
Prodiuseriai įlekia į studiją – kas, po galais, vyksta, o aš šaukiu, kad mano namai dega, iškviečiu gaisrinę, skambinu Majos tėčiui: „Mano namuose gaisras, važiuok kuo greičiau“, pati lekiu iš studijos su visa šukuosena ir grimu... Pakeliui vėl skambinu Majai: ji jau lauke ir sutiko kaimyną, maldauju jo, kad nueitų į butą pažiūrėti, kas vyksta.
Kaimynas raportuoja: „Einu į jūsų butą, daug dūmų, einu į virtuvę, dūmai. Ugnies nėra. Ak, štai kas – sudegė sausainiai.“ Pasirodo, dukra sumanė iškepti sausainių – ir pamiršo juos orkaitėje...
Atvažiavo ir gaisrininkai, ramiai man telefonu pranešė: „Šįvakar sausainių jau nebevalgysite.“ Apsisukau ir grįžau į darbą, man greitai padažė lūpas – ir atgal į tiesioginį eterį. Gaisro gesinimo akcijoje užtrukau gal septynias minutes – žiūrovai to net nepastebėjo.
Interviu bei fotosesija – naujausiame žurnale „Žmonės“: