Žinoma kaunietė šokiruota – veterinarijos klinikoje nugaišo jos papūga: po konflikto – į policiją

Didžiausia ir protingiausia Afrikoje laikoma pilkoji papūga, dar vadinama Žako, B.Rumšienės namuose apsigyveno prieš dvidešimt metų (šių papūgų gyvenimo trukmė nelaisvėje siekia 50–80 metų – red. past.). Tuo metu nedrąsų, maždaug dvejų metų paukštelį Betai padovanojo šviesaus atminimo tėtis.

B.Rumšienė portalui Žmonės.lt pasakoja Žaką aprūpinusi viskuo – narvu, patikimu lesalu, vitaminais, dėmesiu, laisve paskraidyti ir kitais būtinais dalykais. Mylimam augintiniui moteris tvirtina nieko negailėjusi, todėl per laiką papūga ėmė gana aiškiai kalbėti – mokėjo prisistatyti, pašaukti baltą špicą Vudį vardu, paraginti eiti miegoti, ištarti „Lietuva“.

Kad kažkas Žakui ne taip, B.Rumšienė pastebėjo spalio pradžioje: paukštis ėmė lėčiau vaikščioti, atsisakydavo lesalo, paskanaudavo tik uogų ar obuolio. Paskambinusi veterinarui, kuris nuolat rūpinosi juo, moteris sužinojo apie ilgą specialisto komandiruotę.

„Dar kurį laiką padvejojome, ką daryti, bet nusprendėme nebelaukti. Internete radome egzotinių gyvūnų kliniką ir į ją nuvykome. Apžiūrėjusi Žaką specialistė pagyrė jį, tai, kad paukščio plunksnos gražios ir jis prižiūrėtas. Bet kraujo rodikliai rodė uždegimą“, – apie vizitą į veterinarijos kliniką „Siauro Šnauceris“ Kaune portalui Žmonės.lt pasakoja B.Rumšienė.

Moteris sako buvusi patikinta, jog Žakas pasveiks, tik dėl greitesnio atsistatymo nuspręsta jam sušvirkšti kalcio dozę.

„Procedūros metu paukštis ėmė dusti, „gaudyti“ orą ir, galima sakyti, per akimirką jo netekome. Gali būti, kad neteisingai buvo parinktas preparatas, todėl visa tai ir įvyko“, – svarsto pašnekovė.

Mylimo augintinio netekusi kaunietė sakė patyrusi šoką ir tik kitą dieną dėl įvykio aplinkybių nutarusi pasikalbėti su veterinarijos klinikos vadovu. Iš pradžių, pasak B.Rumšienės, negalėjęs kalbėti vyriškis paskambino po valandos, ją apšaukė, nemandagiai kalbėjo, kaltino paukščio nepriežiūra, reikalavo sumokėti už paslaugas 60 eurų. Vėliau, anot moters, ši suma išaugo iki 95 eurų.

„Nesulaukiau nei klaidos pripažinimo, nei atsiprašymo, nors pati procedūrą atlikusi gydytoja po įvykio išreiškė apgailestavimą. Be to, elektroniniu paštu gavau reikalavimą sumokėti jau 95 eurus bei perspėjimą, jog to nepadarius, bus kreiptąsi į policiją“, – Žmonės.lt pasakoja B.Rumšienė.

Ji sakė neabejojusi, jog nesusipratimą buvo galima išspręsti draugiškai, bet veterinarijos klinikos administracijos elgesys ją paskatino ne tik kreiptis į policiją, bet pateikti pretenziją su reikalavimu panaikinti 95 eurų sąskaitą bei atlyginti 1700 eurų tiesioginių bei moralinių nuostolių.

Veterinarijos klinika – „kreiptis reikia neuždelsus“

Portalas Žmonės.lt susisiekė su veterinarijos klinika „Siauro Šnauceris“. Kilusią konfliktinę situaciją pakomentavo UAB „Siaurio Šnauceris“ direktorė Jurgita Siaurienė, į klausimus atsakydama raštu.

Dėl kokių nusiskundimų į jūsų kliniką kreipėsi Beta Rumšienė?

P. Beta į mūsų kliniką kreipėsi, nes jos augintinis – Žako veislės papūga, pačios klientės teigimu, „jau savaitę laiko vangus, prastai maitinasi, pastarosiomis dienomis visai nesimaitina, viduriuoja. Tupi susigūžęs, eidamas svirduliuoja, prisilaiko snapeliu, nenori skraidyti ar bendrauti“.

Kokia buvo paukščio būklė ir kokie buvo pirmieji įtarimai, kas yra papūgai?

Klinikoje stebima: paukščio vangumas, apsunkintas kvėpavimas, mieguistumas, papūga tupėjo susigūžusi, pašiaušusi plunksnas (kas nėra būdinga sveikoms papūgoms). Padėjus ant apžiūros stalo, papūga negebėjo stovėti ant kojų, tupėjo prisilaikydama snapu į stalą. Papūgos būklė buvo įvardinta kaip kritinė, dėl išsekimo, išliesėjimo bei aukšto lygio dehidratacijos.

Klinikoje, pastebėjus, kad gyvūno narvelyje išmatos skystos, skaisčiai žalios spalvos, pirmi įtarimai buvo apie virškinamojo trakto sutrikimą, kurio priežastys gali būti įvairios, kaip kepenų bei kasos funkcijos sutrikimas, taip pat parazitai, šėrimo ir priežiūros paklaidos ir t.t. Klientė minėjo, kad dėl kepenų veiklos sutrikimų teko ne kartą kreiptis pas veterinarijos specialistus ir nuolat duoda vaistus kepenų veiklai gerinti.

Kokie tyrimai ar procedūros buvo atlikti jūsų klinikoje?

Buvo atlikta išsami klinikinė apžiūra: pamatuota kūno temperatūra, kraujo spaudimas, saturacija, paukštis pasvertas. Stetoskopu įvertintas širdies darbas bei kvėpavimo takų būklė. Palpacijos būdu įvertintas pilvo skausmingumas, kūno masės sudėjimas, gleivinių spalva bei dehidratacijos lygis. Po pilno klinikinio ištyrimo, aptarus gyvūno būklę su šeimininke, buvo aptarti reikalingi tyrimai bei procedūros. Buvo įvestas intraveninis kateteris į koją, paimtas kraujas tyrimams ir priimtas sprendimas suleisti medikamentus simptomatiškai pagerinti gyvūno būklę, kol lauks kraujo tyrimų atsakymų.

Kaip vertinate B.Rumšienės įtarimus, kad paukštis galėjo žūti dėl netinkamos dozės ar netinkamo suleisto preparato?

Vertiname skeptiškai. Visiems gyvūnams vaistų dozės yra parenkamos ir skaičiuojamos pagal jų svorį bei esamą būklę, atsižvelgiant į rūšiai būdingus specifiškumus.

Minėjote, kad paukštis buvo blogos būklės – ar yra taisyklės, kurių būtina laikytis juos auginant?

Gydytoja Inga Petrėnienė jau daugiau nei 10 metų specializuojasi išskirtinai egzotinių gyvūnų gydyme (paukščiai ir kiti egzotiniai gyvūnai). Reguliariai kelia kvalifikaciją užsienio kongresuose bei nuolat atnaujina žinias pagal naujausias AAV (Association of Avian Veterinarians) asociacijos rekomendacijas. Gydytoja praktikoje visuomet remiasi naujausiomis rekomendacijomis.

Kai kurių asociacijų šablonus, jeigu žmogus parodo poreikį ir supranta anglų kalbą, visada nukopijuojame ir duodame pasiskaityti namuose. Gydytoja Inga pateikė įdomią statistiką – apie 90 proc. besikreipiančių klientų, tenka gana stipriai koreguoti gyvūnų laikymo sąlygas bei mitybą.

Minėjote, jog egzotiniai paukščiai kartais nugaišta iš streso apžiūros metu – kaip dažnai pasitaiko tokios situacijos?

Paukščių šeimininkams dažnai būna minima PSAVA literatūroje pateikta statistika: kai šeimininkas pastebi, jog gyvūnas aiškiai serga, jau apie 70 proc. yra tikimybė, kad gyvūnas neišgyvens. O kol pasiekia veterinarijos gydytoją, tikimybė, kad jis išgyvens yra tik 10 proc. Manome, tai daug pasakantys skaičiai.

Klientė piktinosi, kad ją apšaukėte, nemaloniai bendravote, neatsiprašėte, o jai nesutikus sumokėti žadėjote kviesti policiją – kaip tai vertinate?

Vertinu tai kaip begėdišką melą. Su kliente buvo kalbama ramiu tonu, argumentuotai dėstant, kokia mūsų klinikos tvarka, esant kliento nesusimokėjimui už atliktas paslaugas. Galimai klientė nuo savo pačios rėkimo į ragelį susipainiojo, kas rėkė. Suma, kurią klientė turi susimokėti, yra 95 Eur, ją sudaro 50 Eur už gydytojo specialisto konsultaciją ir apžiūrą bei 45 Eur už kraujo biocheminius tyrimus.

Kokių veiksmų ketinate imtis?

Dėl šmeižikiško melo ir dezinformacijos skleidimo internete, žiniasklaidoje ir kitose institucijose, klientė bus įtraukta į klinikoje nepageidaujamų asmenų sąrašą, taip pat ir jos dukra, kuri pas mus lankydavosi su savo augintiniu. Kaip ir buvo minėta klientei telefonu, kreipsimės į policiją dėl jos neatsiskaitymo už suteiktas paslaugas. Taip pat, ketiname kreiptis į teismą, dėl įmonės dalykinės reputacijos menkinimo.

O labiausiai tokiose situacijose norėtume, kad augintiniai nebūtų privedami prie kritinės būklės ir į veterinarijos kliniką būtų kreipiamasi neuždelsus. Tuomet šansas išvengti skaudžių netekčių būtų didesnis.