Žinomi atlikėjai ir chorai Kaune susibūrė dėl kilnaus tikslo

Atlikėjams koncerte vadovavo dirigentė, nuo 2002-ųjų Kristaus prisikėlimo bažnyčios vargonininke tapusi Danguolė Beinarytė. Ji, kartu su choristais, sudainavo ir keturias iš daugiau nei 20-ies koncertui parengtų dainų. 

21 val. prasidėjęs reginys truko apie pustrečios valandos. Jame tiek televizijos žiūrovams, tiek susirinkusiems bažnyčioje koncertavo solistės Vaida Genyrė, Rosita Čivilytė, Simona Radišauskaitė, solistai Vaidas Vyšniauskas ir Ramūnas Difartas, smuikininkas Vilhelmas Čepinskis, pučiamųjų orkestras „Ąžuolynas“, baleto primarijus Nerijus Juška, prima balerina Olga Konašenko, Kauno Burgundiškas choras, choras „Jaunystė“, mažieji atlikėjai. 

Dar prieš koncertą, gaudami kvietimus į jį, 500 kauniečių paaukojo maždaug 6000 litų. Aukos 1934-aisiais pradėtos statyti Kristaus prisikėlimo bažnyčios šventoriui tvarkyti buvo renkamos ir per Velykas vykusias šv. mišias. 

Atėjusieji į koncertą paaukoti galėjo įmesdami norimą sumą į aukų dėžutę. O tiesioginės koncerto transliacijos metu žiūrovai galėjo skambinti arba siųsti SMS žinutes numeriais 1406 (5 Lt) ir 1407 (10 Lt). Buvo surinkta apie 140 tūkstančių litų.

Pasak vienos iš renginio organizatorių, VšĮ „Renginių kodas“ vadovės Kristinos Kaikarienės, mintis prisidėti prie kilnaus tikslo gimė po Kalėdoms skirto koncerto, rengto kitoje Kauno bažnyčioje, esančioje Pažaislio vienuolyne. 

„Norėjosi, kad Kaune vyktų tradiciniai koncertai, skirti svarbiausioms metų šventėms. Idėją palakė ir prie jos įgyvendinimo prisidėjo Kauno arkivyskupijos kurija ir Kauno miesto savivaldybė“, – sakė K.Kaikarienė. 

Anot jos, apie tai, kad didžiausioje Baltijos šalyse monumentalios architektūros bazilikinėje bažnyčioje neįrengtas šventorius kalbama ne vienerius metus, tačiau jam sutvarkyti vis stinga lėšų. 

Architekto Eugenijaus Miliūno biuras yra paskaičiavęs, kad darbams reikia maždaug 4 mln. litų. Iš jų – 2,9 mln. litų pirmam etatui. Dalį pinigų – vieną milijoną litų – tikimasi gauti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Likusią sumą Kauno miesto savivaldybė skolinsis. Kuo daugiau aukų bus surinkta pirmadienio vakarą, tuo greičiau pajudės darbai ir ant miesto pečių guls mažesnė finansinė našta. 

Bažnyčios istorija 

Kristaus Prisikėlimo bažnyčios klebonas Vytautas Grigaravičius pasakojo, kad pirmoji mintis įkurti Lietuvos nepriklausomybės atgavimo įamžinimui skirtą bažnyčią kilo dar 1922 metais. Tačiau kol buvo gautas tam reikiamas sklypas ir parengtas tinkamas projektas sulaukta 1934-ųjų. Užtruko ir bažnyčios statybos, todėl šalį okupavus rusams, jos likimas pakibo ant plauko. Tik Stalino mintis įrengti aukštoje ir tuščioje bažnyčioje Radijo aparatų gamyklą išsaugojo žmonių triūsu pradėtą kurti šventovę. Lietuvai atgavus nepriklausomybę Kristaus prisikėlimo bažnyčia vėl imta atkurti. Darbai, kuriems iš viso išleisti 27 mln. litų, baigti tik 2004-ųjų gruodį. Tačiau šventorius taip ir nesutvarkytas iki šiol.