Žinomi autoriai ragino moksleivius nepiratauti: kai nebus paklausos, nebus ir pasiūlos

Pasaulinė intelektinės nuosavybės (PIN) diena švenčiama balandžio 26-ąją, tačiau projektas „PIN diena mokyklose“, vykdomas trečius metus iš eilės, kurį pagal Autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba, šiemet užsitęsė iki pat mokslo metų pabaigos. Kaip ir pernai, taip ir šiemet įvairiose šalies mokyklose surengta 15 pamokų, kurias Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Radviliškio, Šiaulių, Alytaus ir kitų miestų mokyklose vedė žinomi įvairių sričių autoriai. Šiemet prie projekto prisijungė dainininkai ir muzikos autoriai Vaidotas Valiukevičius, Kazimieras Likša, Miglė Vilčiauskaitė-Migloko, Markas Palubenka, buvęs legendinės grupės „Fojė“ narys Arnoldas Lukošius, dabar dalyvaujantis grupės „Kiti kambariai“ veikloje.

Kino autoriams projekte atstovavo režisieriai Donatas Ulvydas ir Ramunė Rakauskaitė bei kino operatoriai Kristina Sereikaitė ir Eitvydas Doškus. Už save ir už staiga susirgusį brolį Remigijų mokytoju dvejose Alytaus mokyklose „atidirbo“ dailininkas Algirdas Gataveckas. Taip pat projekte dalyvavo rašytoja, iliustratorė, knygų serijos apie Kakę Makę autorė Lina Žutautė, dramaturgai Herkus Kunčius ir Aleksandras Špilevoj bei vaikų rašytoja Gintarė Adomaitytė. Diskusijas moderavo Asociacijos LATGA specialistai.

Apvagiami visi be išimties

„Visi be išimties projekte dalyvaujantys autoriai turėjo ką papasakoti iš savo patirties apie vienokius ar kitokius autorių teisių pažeidimus, nebūtinai susijusius su internetiniu piratavimu, o vaikai jų įdėmiai klausėsi. Dėl piratavimo, žinoma, daugiausiai nukenčia tie autoriai, kurių kūrybą vienokiu ar kitokiu formatu galima įkelti į internetą, – kino kūrėjai, muzikos autoriai, rašytojai. Nereikia atlikti sudėtingų tyrimų, kad suvoktum tokių vagysčių mastą – užtenka įvesti į interneto paiešką autorių pavardes ar kūrinių pavadinimus ir gausi krūvas nuorodų į svetaines, kuriose susimokėjęs už „VIP kvietimą“ ar „mėnesinį abonementą“ gausi norimą muzikos albumą, filmą ar knygą PDF formatu. Ruošdamiesi projekto renginiams supratome, kad piratams nieko nėra švento – į internetą sukeliami net ir itin specifiniai dokumentiniai lietuvių autorių filmai, gausiai iliustruotos vaikiškos knygos. Tad sakydami, kad lietuvių kūryba jų nedomina, tautiečiai iš tiesų seka pasakas – juk jeigu nebūtų paklausos, nebūtų ir pasiūlos. Kita vertus, mes patys autorių neskirstome į lietuvius ir užsieniečius, nes tarptautinių sutarčių pagrindu atstovaujame daugybės pasaulio šalių kūrėjus“, – teigė projekto idėjos autorė, Asociacijos LATGA viešųjų ryšių specialistė Jurgita Kviliūnaitė.

Apie paklausos ir pasiūlos santykį kalbėjo ir kino režisierius D.Ulvydas, projekto „PIN diena mokykloje“ metu trumpam sugrąžintas į savo buvusią mokyklą – Šiaulių Ragainės progimnaziją. „Kaip ir paprastus, taip ir interneto piratus sugaudyti yra labai sunku. Jie labai gerai išmano informacines technologijas, moka slapstytis, todėl reikia ieškoti ir kitų kelių. Vienas jų – edukacija. Deja, kino industrija kol kas neturi savo „Spotify“, kur būtų galima rasti visus pasaulio filmus, todėl jūsų galiu tik paprašyti nesinaudoti piratinėmis svetainėmis ir ieškoti mėgstamo filmo legaliose platformose, paskatinti taip pat elgtis savo tėvus. Kuo mažesnė bus paklausa, tuo bus mažesnė ir pasiūla. Kitaip tariant, piratinės svetainės užsidarys pačios, jeigu niekas jose nesilankys ir nekraus jų administratoriams kapitalo“, – entuziastingai aiškino režisierius, sulaukęs rekordinio moksleivių klausimų kiekio ir mokykloje užsibuvęs kelis kartus ilgiau nei planuota.

Piratų verslas nusikalstamas

Iš Alytaus kilusi dokumentinių filmų režisierė R.Rakauskaitė gimtojo miesto moksleivius taip pat ragino nesisiųsti filmų iš piratinių svetainių, siūlė žiūrėti juos kino teatruose ar bent jau legaliose platformose ir akcentavo kokybę. „Žmonės labai daug praranda žiūrėdami prastos kokybės filmų kopijas mažame kompiuterio ekrane. Juk filmai nuo pat pradžių buvo skirti žiūrėjimui dideliame ekrane. O kalbant apie tamsiąją piratavimo pusę, tai viskas labai paprasta: jeigu kūrėjai neuždirbs iš filmų peržiūrų kino teatruose ar internete, jie tiesiog nebegalės pilnavertiškai ir oriai kurti toliau“, – sakė ji.

Apie kokybės skirtumus kalbėjo ir rašytoja bei iliustratorė L.Žutautė. „Su įvairiausiais teisių pažeidimais susidūriau ne kartą, tačiau apie tai, kad mano kurtos knygos talpinamos piratinėse svetainėse PDF formatu, sužinojau iš Asociacijos LATGA. Negalėjau patikėti tuo, nes mano knygose labai svarbios iliustracijos, o kompiuterio ekrane ar perspausdintos jos gerai nesižiūri“, – sakė knygų apie Kakę Makę autorė.

Visi projekte dalyvavę dainų autoriai pasidžiaugė, kad muzikos srityje situacija gerokai pasikeitė, kai į Lietuvą atėjo „Spotify“ ir „Deezer“, buvo įkurta lietuviška platforma „Pakartot.lt“. Vis dėlto ir tai, panašu, netapo visiška panacėja – nemažai moksleivių prisipažino, kad vis dar siunčiasi muziką iš piratinių svetainių, nes „nereikia mokėti ir galima klausytis be interneto“. Be to, esą nereikia klausytis reklamų, kurios išlenda muzikos klausantis legaliose nemokamose platformose.

Apie informacines technologijas kurį laiką rašęs, o dabar jas reklamuojantis A.Lukošius bene tiksliausiai paaiškino, kas yra internetinis piratavimas. „Jeigu anksčiau buvo tarsi kažkokia priedanga sakyti, kad čia broliškas dalijimasis, nesiekiant pelno, dabar tai – tas pats verslas, tik nusikaltėlių. Ar kur matėte piratų svetainę, kuri imtų viską ir dalintų be reklamos, mokesčių, reikalavimo išjungti „AdBlocker“? Ko gero, ne. <…> Taip, galbūt ir galima sakyti, kad kažkada piratai privertė sukurti demokratiškesnius verslo modelius, tačiau dabar, kai turime tiek legalių ir pigių būdų naudotis kūrėjų darbu, piratavimas tikrai daro pasaulį blogesnį“, – sakė jis.

Reikia daugiau kalbėti

Jam pritarė ir kitas projekto dalyvis V.Valiukevičius. „Šiame projekte dalyvauju todėl, kad noriu paskatinti jaunus žmones naudotis legaliomis platformomis, ieškant mėgstamos muzikos ar filmo. Kodėl? Nes piratavimas yra tokia pati vagystė kaip ir kitos. Kuo mažiau mes vienas iš kito vogsime, tuo labiau visa visuomenė bus sveikesnė ir labiau klestės. O vis dar pirataujame todėl, kad per mažai apie tai kalbama. Be abejo, dar yra likę ir seni įpročiai iš laikų, kai buvo sunku rasti legalių šaltinių internete. Tačiau šiuo metu jau yra sukurta tikrai daug platformų, internetinių svetainių, kuriuose visas turinys yra legalus.“

„2017 m. pradėję vykdyti projektą supratome, kad neužtenka pasakyti „nevokite“, nepaaiškinus konteksto. Taigi nuo pat pradžių ne tik mokėme atskirti legalias ir nelegalias internetines svetaines, bet ir pasakojome apie tai, kaip internetinis piratavimas ir kitokie autorių teisių pažeidimai smarkiai veikia tiek Lietuvos, tiek pasaulio kultūros ir meno sektorių. Taip pat vaikams mėginome paaiškinti, kas yra autorius, kokias jis teises turi, kam autoriui reikalingas kolektyvinis teisių administravimas ir pan. Tikime, kad ateityje tokios pamokos taps mokslo įstaigų ugdymo programų dalimi ir autorių teisių pagrindus įgys daugybė jaunų žmonių. Jeigu jie ir nepaseks projektų dalyvių pėdomis ir netaps autoriais, tai gal bent jau gerbs tuos, kurie kuria. Edukacija – labai sudėtingas kelias, bet jeigu ji nebus vykdoma, situacija iš esmės nepasikeis“, – kalbėjo projekto vadovė J.Kviliūnaitė.

Projekto „PIN diena mokykloje 2017“ akimirkos įamžintos dokumentiniame filmas „Mes esame autoriai“, kurį galima rasti LRT Mediatekoje. Filmo autorius – žinomas muzikantas ir filmų režisierius Eimantas Belickas.