Žinomi kauniečiai suvienijo jėgas dėl naujos bažnyčios

„Galima sakyti, jog bažnyčioje lankausi nuo gimimo. Juk tėtušis vargonininkavimui paskyrė 50 metų, todėl apsilankymas šv. Mišiose man buvo toks pats įprastas dalykas, kaip kasdieninė duona“, – su šypsena po koncerto sakė KTU akademinio choro „Jaunystė“ vadovė Danguolė Beinarytė.

Anot jos, tai, kad šalyje yra statomos naujos bažnyčios, yra svarbu. „Tik kad būtų jas lankančių tikinčiųjų, ypač jaunų šeimų“, – sakė pašnekovė.

Prie paramos koncerto lėšomis prisidėjęs žinomas plaukų stilistas Karolis Murauskas sakė, kad Šilainių mikrorajone, kur yra šv. Jono Pauliaus II parapija bei kurios teritorijoje ir iškils nauji maldos namai, iš tiesų trūksta tikinčiųjų lankomų vietų. Jo teigimu, Šilainiai pretenduoja į didžiausio Kauno gyvenamojo rajono titulą, kurio ribos kasmet plečiasi ir jau jungiasi su kitais, atokiau nuo centro įsikūrusiais kauniečių „užkariautais“ žemės plotais. Tačiau iki šiol šilainiečiai teturėjo vieną bažnyčią.

„Įdomu, kad joje bus įamžinti ne tik svarbūs Lietuvos istorijos faktai, bet ir kreipiamas didelis dėmesys į moderniąsias technologijas. To šiuolaikiniams tikintiesiems tikrai reikia“, – sakė jis.

Dizainerė Olesia Les neslėpė – jai mielesnės šimtmečių istoriją menančios bažnyčios, tačiau ji neabejoja, kas iškylančios šiomis dienomis stebins ateities tikinčiuosius.

„Pirmojo savo apsilankymo bažnyčioje nepamenu. Matyt, tėvai mane į šv. Mišias per Kalėdas nusinešė slapta, nes atvirai išpažinti tikėjimo ilgą laiką nebuvo galima“, – kalbėjo tenoras Egidijus Bavikinas.

Jis įsitikinęs, kad nesvarbu, iš kokių plytų pastatoma bažnyčia bei kokia jos architektūra. Esmė, anot jo, yra atmosferoje, bendruomeniškume.

E.Bavikinas – diplomuotas vargonininkas, per šventes neretai prisėdantis bažnyčioje prie vargonų ar giedantis pamaldų metu.

Nemokamame renginyje „Tegul geri darbai prasideda!”, kuriame tiek jis, tiek D. Beinarytės choras šiandien koncertavo, susirinkusieji išgirdo ir Martyną Beinarį, Kauno miesto styginių kvartetą, Matas&Dangiras, A. Kačanausko muzikos mokyklos grupę „Dangi&Dangiukai”, ansamblį „DuoViola“.

Paremti bažnyčios Šilainiuose statybas bei suburti idėją palaikančius atlikėjus sumanė „DuoViola“ ansamblio narys Laimis Krunglevičius. Jam įgyvendinti sumanymą padeda ir scenos bei gyvenimo partnerė Gertrūda Beinarytė Krunglevičienė. Taip pat – Šilainių parapijos narė Diana Karvelienė. Kilnios akcijos organizatorius priglaudė Kauno katedros klebonas – norintiesiems atvykti į koncertą senamiestyje esančią bažnyčią patogu buvo pasiekti iš bet kurios miesto vietos.

Šiuo metu jau yra parinkta vieta naujos bažnyčios Šilainiuose statyboms ir sklype pradėti pirmieji darbai. Bet tam, kad sumanymas virstų realybe, dar prireiks ne trumpo laiko bei tikinčiųjų finansinės paramos.

Kauno šv. Jono Pauliaus II bažnyčios statybos įprasmina tris svarbius artėjančius šimtmečius: 2018 m. vasario 16 d. – Lietuvos valstybės atkūrimo, 2019 m. sausio 2 d. – Kauno tapimo laikinąja Lietuvos sostine ir 1920 m. gegužės 20 d. – šv. Jono Pauliaus II gimimo šimtmetį.

„Regis, pirmą kartą Lietuvos istorijoje persipina trys itin svarbūs katalikams ir Lietuvai šimtmečiai, kuriuos mums visiems ir ateities kartoms primins naujai pradėta statyti Kauno Šv. Jono Pauliaus II parapijos bažnyčia“, – sakė parapijos klebonas A. Alminas.

Prie bažnyčios bus įrengtas valstybingumo takas, kuris įamžins Lietuvai svarbius istorinius įvykius. Jis atves į 33 metrų aukščio monumento dalį, kurioje pasitiks Laisvę simbolizuojantis varpas. Statinio sienos įamžins 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės atkūrimo aktą, signatarų pavardes, žymius, Kaunui nusipelniusius visuomenės veikėjus, reikšmingus įvykius bei laisvės šūkius, o grindys – svarbias istorines Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio datas. Lietuvos istoriją numatoma pateikti ir interaktyviai – sukurti internetinę aplikaciją, su kurios istoriniu – edukaciniu turiniu lankytojai galės susipažinti liečiamame kompiuterio ekrane. Aukštutinės bažnyčios dalies – 100-mečio monumento „Pašaukti laisvei“ projektą rengė šviesios atminties Kauno architektas A. Kančas, vėliau darbus tęsė jo duktė G. Kančaitė.