Žinomi visuomenės veikėjai imasi misijos mažinti skaitmeninę atskirtį

E.skautų programos koordinatorius Arvydas Ruseckis sako, kad e. skautų ambasadorių misija – skatinti visuomenę domėtis saugaus ir atsakingo elgesio internete klausimais, motyvuoti šalies jaunimą tapti e. skautais ir taip prisidėti prie išmanesnės bendruomenės kūrimo.

„Norime jaunimui įrodyti, kad jie gali būti puikūs mokytojai ir vyresnio amžiaus žmonėms perduoti tai, ką patys, atrodo, išmoko be ypatingų pastangų. Kaip pastebime, jaunosios kartos įsitraukimas į projektą padeda geriau susikalbėti su tėvų ar senelių amžiaus žmonėmis. Be to, jaunuoliai ne tik išbando save savanorystėje, bet ir pagilina turimas informacinių ir ryšių technologijų žinias.“, – sako 1,5 tūkst. savanorių e. skautų komandą buriančio projekto koordinatorius A. Ruseckis.

Neraštingumas įgavo skaitmeninį pavidalą

Paskutinio visuotinio gyventojų surašymo metu 2011-aisiais Lietuvos statistikos departamentas užfiksavo, kad šalyje yra apie 4,9 tūkst. neraštingų, skaityti ir rašyti nemokančių gyventojų. Tačiau šių dienų neraštingumas yra įgavęs ir skaitmeninį pavidalą. Statistikos departamento duomenimis, 65–74 metų amžiaus grupėje internetu naudojasi tik du iš penkių žmonių, o reprezentatyvioje „Spinter tyrimų“ apklausoje net 76 proc. vyresnių nei 56 metų gyventojai prisipažino, kad jiems gėda klausti ir prašyti pagalbos naudojantis išmaniaisiais įrenginiais ar internetu.

E.skautų tarybos nariu tapęs R. Valatka sako, kad nebandydami prisitaikyti prie pokyčių, pasmerkiame save likti praėjusio šimtmečio įpročiuose, nors jau netekome net tokio buvusio įprasto atributo kaip kasdieninis spausdintas laikraštis.

„Skaitmeninės technologijos keičia mūsų kasdienį gyvenimą. Žmones reikia raginti didinti skaitmeninį raštingumą ir dėl to, kad suprastų, jog daug uždirba ir gerai gyvena tik tie, kurie dirba galva. Tai yra išmaniai, kompiuteriu, o ne tie, kurie dirba su kastuvu ir šakėmis, taigi – sunkiai“ – teigia R. Valatka.

Skaitmeninis pilietiškumas – pradėti nuo savęs

 „Facebook“ paskelbė, kad kovodamas su manipuliacijomis ir dezinformacija socialinės žiniasklaidos priemonėse, vien šiemet iš savo tinklo pašalino 5,4 mlrd. netikrų paskyrų. Socialinius tinklus pilietiškumo stiprinimo įrankiu vadinantis A. Tapinas atkreipia dėmesį, kad dideli dalykai visuomet prasideda nuo mažų asmeninių žingsnių.

„Praktiniame gyvenime aš laikausi nuostatos, kad „kol laukiam didingų permainų ir titaniškų šuolių, padarykim mažą žingsnelį patys“. Tad ir būdamas šio projekto ambasadoriumi įsipareigoju kartu su savo vaikais išmokyti skaitmeninio raštingumo savo mamą, kuriai yra 75-eri ir kuri kažkodėl didžiuojasi, kad nesinaudoja išmaniaisiais telefonais, socialiniais tinklais, internetu ir „Youtube“. Tai pamokysim, padrąsinsim, įkvėpsim ir pristatysim konkrečius rezultatus“, – žada jis.

Kad tarp dvidešimtmečių ir šešiasdešimtmečių slypi Didžiojo Kanjono dydžio praraja, pripažįsta ir laidų vedėjas L. Keraitis. Jis sako, kad greičiau galėtų susikalbėti su bendraamžiu iš Bolivijos nei su trigubai vyresniu tautiečiu, užaugusiu visiškai kitokiame pasaulyje.

„Turėtume vyresnius pamokyti ne tik kaip naudotis naujomis technologijomis, bet ir padėti jiems suprasti interneto kultūrą, nerašytas taisykles. „Šaunuolis, kada grįši, mirė teta Nijolė, nupirk pomidorų“ – nusijuokiam, pamatę tokį kieno nors tetos ar dėdės komentarą po anūko įrašu feisbuke. Tačiau jie taip daro ne norėdami mus prajuokinti, o iš nežinojimo“, – sako L. Keraitis.

Ambasadoriai su patirtimi

Planuojama, kad iki 2021 m., „Prisijungusi Lietuva“ mokymuose skaitmeninio raštingumo įgūdžius pagerins net 100 tūkst. žmonių visoje Lietuvoje, o prie e. skautų būrio prisijungs daugiau kaip tūkstantis savanorių.

Iššūkį tapti e. skautais priėmę M. Bartuševičius ir S. Albavičiūtė-Bandita savo senelį ir senjorę draugę jau išmokė naudotis išmaniaisiais įrenginiais ir internetu. Prie e. skautų ir e. tarybos prisijungusi L. Talžūnaitė išmaniojo telefono subtilybių išmokė savo močiutę.

 „Man asmeniškai, tai yra labai smagus ir įdomus procesas, juk tik pagalvok – tavo pagalbos prašo tiek daug patirties turintys seneliai ir tu turi galimybę jiems padėti, prisidėti prie įdomesnės jų dienos“, – teigia nuomonės formuotoja L. Talžūnaitė.

Jai antrina ir M. Bartuševičius, kurio senelis Vincas kartu su anūku mokosi pažinti internetą. „Mano senelio paskyra „Instagram“ sulaukė daugiau kaip 10 tūkst. sekėjų“, – sako Mantas.  Savo senelį į „Instagram“ atvedęs žinomas humoristas pasakoja, kad šiuo metu vykstantis konkursas skirtas jaunimui „Mano seneliai – influenceriai“ yra puiki proga ne tik dažniau susitikti, pabendrauti ir išmokyti savo artimąjį naudotis išmaniais įrenginiais, internetu, bet ir parodyti visuomenei, kad senjorai yra įdomūs, turi ką pasakyti ir gali tapti net nuomonės formuotojais.

Radijo laidų vedėjos S. Albavičiūtės-Banditos nuomone, išmanieji įrenginiai senjorams gali atverti kur kas spalvingesnį pasaulį su audio knygomis, paskaitomis ir įvairiais serialais: „Taip ir mūsų tėvai, ir seneliai galėtų aplenkti pabodusias televizijų programas ir kriminalines naujienas. Nemokantys naudotis internetu save tarsi „įkalina“ burbule, kuriame labai daug negatyvios informacijos“. Simona pasakoja, kad nepriklausomai nuo to, kiek žmogui metų, ir mokytis, ir klausti, yra visiškai normalu.

„Šeši žinomi žmonės, iš kurių pusė jau turi patirties perduodant žinias senjorams, kaip projekto ambasadoriai viešai dalinsis savo įžvalgomis ir patirtimi, skatins jaunimą prisidėti prie e. skautų būrio ir padėti vyresnio amžiaus žmonėms pažinti technologijas bei domėtis skaitmeninio pasaulio naujienomis. Kviečiame norinčius prisijungti prie e. skautų būrio ir padaryti gerą darbą apmokant bibliotekoje bent po 5 senjorus“, – sako A. Ruseckis.

Projekto organizatorių duomenimis, skaitmeninio raštingumo mokymuose jau dalyvavo daugiau kaip 22 tūkst. žmonių, o e. skautais tapo 600 jaunuolių. E. skautais gali tapti 14–29 m. jaunuoliai.