Žinomi žmonės apie Velykas: vieni skuba į bažnyčią, kiti tradicijas tikisi atgaivinti, kai turės savų vaikų

Pramogų pasaulio atstovų klausėme, ar jie neabejingi šiai šventei ir Velykų rytą pasitinka ridendami margintus kiaušinius.

Simona Nainė

„Velykos man labai graži šventė, o jei dar oras geras, tada dvigubai linksmiau. Vaikystėje Velykos man buvo panaši šventė kaip ir Kalėdos – tai šeimos laikas, kada visi susirenka namuose, valgo velykinius pusryčius, ridena kiaušinius ir žiūri, kieno tvirčiausias“, – šypsojosi grupės „Pinup Girls“ narė Simona Nainė.

„Anksčiau visada kartu su mama margindavom kiaušinius, ji mane primokiusi įvairių papuošimų, todėl ir savo namuose Vilniuje simboliškai numarginu nors keletą kiaušinukų“, – teigė Simona.

Monika Račiūnaitė

„Man ši šventė lygiai taip pat reikšminga, kaip ir Kalėdos. Tai proga pasimatyti su giminaičiais, artimiausiais, prisėsti prie bendro stalo. Be to, tai Kristaus prisikėlimo šventė, tad ir nuotaikos būna visų pačios puikiausios“, – sakė modelis Monika Račiūnaitė.

Mergina prisipažino, kad per Velykas stengiasi rasti laiko ir apsilankymui bažnyčioje: „Nesu didi katalikė, bet švenčių metu stengiuosi nueiti i bažnyčią, nes tada pajauti tą jėgą, šventišką dvasią, vienybę.“

„Niekad nepamiršiu to nuostabaus jausmo, kai būdavau pas babytę ir, kaip mes kartu dažydavom kiaušinius atsisėdusios prie pečiaus, o natūraliu bičių vašku kvepėdavo visas namas. Vėliau juos merkdavom i svogūnų lukštus ir alksnių nuovirą“, – gražias Velykų akimirkas prisiminė M.Račiūnaitė.

Oksana Pikul-Jasaitienė

„Velykos man svarbi šventė – tai ne tik metas, kai nubunda gamta, bet ir krikščionių religinė šventė – Kristaus prisikėlimas po nukryžiavimo. Šeimoje visada švenčiame Velykas – pusryčiai su margučiais tiesiog būtini“, – šypsojosi grupės „Naujos pupytės“ lyderė Oksana.

Atlikėja teigė, kad margučiai jai gražiausi padailinti natūraliais dažais ir papuošti rankų darbo ornamentais. „Kasmet marginame kiaušinius – labiausiai man patinka juos dažyti svogūnų lukštais arba skutinėti ornamentus peiliuku. Natūraliai marginti kiaušiniai kur kas gražesni ir puikesni“, – įsitikinusi O.Pikul-Jasaitienė.

Indrė Burlinskaitė

„Ši šventė man primena vaikystę – susirinkdavome visi pusbroliai ir pusseserės ridenti kiaušinių, statydavome jiems „čiuožyklą“ iš knygelių“, – atsiminė grupės „Kitokios“ narė Indrė Burlinskaitė.

„Kiaušinius šeimoje visada margindavome vašku – labai gražiai tai daryti moka mama, o močiutė margindavo svogūnų lukštais. Vaikystėje labai laukdavau  šio proceso – būdavo tikrai smagu, kuomet susirinkdavo visa šeima. Ir dabar visi susirenka, tik aš ne visuomet grįžtu pas tėvus, nors šeimos šventės man pačios jaukiausios iš visų“, – pasakojo mergina.

Jeigu per Velykas I.Burlinskaitei nepavyksta grįžti pas tėvus, ji teigė pati kiaušinių nedažanti. „Jau kuris laikas kiaušinių pati nemarginu, nes dėl savęs vienos to tiesiog nedarau, o vaikučių, kuriems tai būtų svarbu, irgi kol kas neturiu. Be to, per Velykas dažniausiai koncertuoju, todėl ir laiko tam nebūna“, – prisipažino ji.

Indrė teigė, kad neprimarginusi kiaušinių žino kaip išsisukti, kai per Velykas reikia keistis margučiais. „Mėgstu artimiems žmonėms padovanoti po „Kinder“ siurprizą. Niekad nepamiršiu, kai nuo krikšto mamos gavau visą maišą „kinderių“ su žaisliukais viduje. Vaikui tai kažkoks stebuklas,o suaugusi ir pati sugalvojau juos dovanoti“, – juokėsi I.Burlinskaitė.

Juozas Butnorius

„Velykas visada švenčiu ir pirmiausia dėl to, kad esu katalikas, todėl ši šventė jau vien dėl to įgauna svarbią reikšmę. Velykas pradedame su šeima dalyvaudami rytinėse pamaldose, o vėliau sėdame prie stalo ir tikriname, kieno margutis tvirčiausias“, – pasakojo „ventukas“ Juozas Butnorius.

„Vaikystėje visada margindavau kiaušinius – su vašku arba svogūnų lukštais. Dabar to nebedarau, nes viskuo pasirūpina arba mama, arba tie, pas ką tenka svečiuotis“, – pridūrė jis.

Dainininkas prisipažino, kad dabar tokios džiugios emocijos, kaip būdavo per Velykas vaikystėje, dažniausiai neužplūsta, todėl jis tikisi, kad kai turės savų vaikų, šią šventę jie sutikinės taip pat džiugiai, kaip kad jis kadaise.

„Vaikystėje labai laukdavau Velykų ir visada jausdavau tikrąją šventės dvasią. Ridendavom margučius, keisdavomės jais su draugais ir patį gražiausią nešdavomės į mokyklą parodyti klasėms draugams. Tikiuosi, kad ateityje per Velykas mano vaikai jausis taip pačiai puikiai, kaip ir aš būdamas mažas!“

Simona Starkutė

„Velykas visada stengiuosi švęsti, nes tai Kristaus prisikėlimo šventė, o aš esu tikinti – lankausi bažnyčioj, kiekvieną vakarą mintyse meldžiuosi. Per Velykas stengiuosi, kad namuose būtų kuo daugiau gyvų gėlių, nes tai pavasario šventė, kai pabunda visa gamta. Žaismingai paserviruoju stalą: žalios, geltonos spalvos servetėlės, velykiniai zuikučiai, puokštelės iš žibučių ir kačiukų šakelių, vainikėliai ir velykiniai kiaušiniai“, – pasakojo modelis Simona Starkutė.

Dabar ji pati kiaušinių tebedažo, tačiau tikino, kad sukūrusi šeimą tikrai stengsis laikytis gražių Velykinių tradicijų. „Dabar pati kiaušinių nemarginu – juos perku jau išmargintus turguje. Vaikystėje pati tai darydavau, margindavome juos vašku, patys eidavome į mišką rinkti žibučių, pindavome vainikus. Laikui bėgant dėl užimtumo šias tradicijas apleidau, bet ateityje tikiuosi jas atgaivinti savo šeimoje“, – šypsojosi Simona.

Ingrida Kazlauskaitė

„Augau tikinčioje šeimoje, todėl ši šventė mums labai svarbi – būtinai kaskart per Velykas lankomės bažnyčioje, o švenčiame susibūrę artimųjų ir giminių rate. Velykas artėjant pajuntu tada, kai mamytė likus kelioms dienoms iki jų papuošia gražią puokštę iš žirginėlių ir kačiukų, padabindama ją įvairiausiais velykiniais akcentais“, – pasakojo atlikėja Ingrida Kazlauskaitė.

Mergina pasakojo, kad Velykų tradicijų jos šeimoje tikrai nemažai, o ir visiems jos patinka bei teikia džiaugsmą. Kiaušinių dažymas – neatsiejamas Ingridos Velykų akcentas.

„Sąžiningai laikomės tradicijos marginti kiaušinius – tai „įskiepijo“ mūsų mylima močiutė, kuri nuostabiai puošia margučius vašku. Velykų rytą arba jų išvakarėse susirinkdavome pas ją ir visi kartu margindavome. Dabar dažome ir svogūnų lukštais, pridedu dar ir įvairiausių gėlyčių žiedų, lapelių, žolių, kartais dar ir lipdukais papildome. Susėdę prie velykinio stalo išsirenkame po vieną margutį ir daužiame vieni su kitais, taip patikrindami kieno stipriausias. Turime ir specialų lovelį, nuo kurio ridename kiaušinius ir renkame nugalėtoją, kuriam pavyko nudaužti daugiausiai margučių“, – savo Velykų tradicijomis pasidalijo I.Kazlauskaitė.