Žinomi žmonės netyli: „Chuliganai nesikabinėja prie tų, kurie yra pasiruošę”
Ar kada susimąstėte, jog valstybei galėtumėme būti dar naudingesni negu tiesioginiame savo darbe?
Birželio 1-ąją Lietuvos šaulių sąjunga iškilmingai mini veiklos šimtmetį. Šalį apginti pasiruošusių žmonių gretose – žurnalistai Rita Miliūtė ir Edmundas Jakilaitis, lenktynininkas Benediktas Vanagas, „UAB Media Bitės“ vadovas Tomas Balžekas ir dar tūkstančiai kitų. Valstybės remiama savanoriška sukarinta visuomeninė organizacija vienija daugiau nei 10 tūkst. narių.
Edmundas Jakilaitis pasakoja Lietuvos šaulių sąjungos nariu tapęs prieš keletą metų, po Ukrainą ir visą pasaulį sukrėtusių įvykių. „Žmonės šaulio priesaiką duoda skirtingais gyvenimo etapais, vieniems suvokimas ateina anksčiau, kitiems – vėliau, prieš keletą metų ir aš panorau padaryti dar kažką ne vien dėl savo asmeninės, bet ir šalies gerovės. Ukrainos įvykiai mane sujaudino.“
E. Jakilaičio teigimu, Šaulių sąjunga yra unikali tuo, kad niekas nieko nedaro, nes reikia. Vieni tapę šauliais daro daugiau, kiti – mažiau, tačiau jokios prievartos įstojus į sąjungą nėra.
„Šiais metais birželio pirmąją aš su visais bendražygiais dalyvausiu Šaulių sąjungos šimtmečio minėjime. Tikimasi, kad šeštadienį priesaiką duos net 700 naujų tėvynės gynėjų. Džiugu, kad tiek žmonių ryžtasi kažką daryti ne dėl savo asmeninės gerovės“, - dar prieš šventę sakė E. Jakilaitis.
Tuo tarpu Edmundo kolegė, žurnalistė Rita Miliūtė, prisipažįsta šimtmečio kažkaip ypatingai neminėsianti: „Atsisėsiu šeštadienį sodyboje prie šulinio, po Vyčiu, ir tikrai pakelsiu taurę vyno už visus tuos žmones, kurie šiuos šimtą metų prisidėjo, kad Lietuva būtų ir yra.
Šaulės priesaiką R. Miliūtė davė prieš ketverius metus.
„Pagalvojau, kad galiu būti naudinga savo valstybei kiek nors daugiau, negu esu tiesioginiame savo darbe. Žinoma, ir be priesaikos norėčiau beigi galėčiau tokia būti, bet juk pats priesaikos aktas yra svarbus ne tik ją duodančiam, bet visiems kitiems aplinkui. Tiems, kas žiūri į Lietuvą nedraugiškomis akimis, tie mūsų būriai, matomi viešose erdvėse arba žiniasklaidoje, irgi siunčia ženklus“, - įsitikinusi žinoma moteris.
Dramatiškų pokyčių, anot R. Miliūtės, tapus LŠS nare jos gyvenime nebuvo: „Kaip nebuvo jokių dramų, kai nutariau stoti į ją – turėjau draugų šaulių, turėjau draugų savanorių, žinojau, ką jie veikia ir ką galiu nuveikti pati. Rikiuotės pratybos, tiesa, buvo vienas keistesnių dalykų nuo tada, kai baigiau mokyklą, bet kas sakė, kad seni įgūdžiai rūdija? Atsimenu ir klausimą, nuėjus pažymos ginklui: ar galėčiau šauti į žmogų? Žinau, kad galėčiau, gindamasi arba gindama.“
Dabar Rita sako besidžiaugianti, kad tuomet skeptiškai jos pasirinkimą vertinę kai kurie kolegos šiandien patys yra LŠS nariai ir aktyviai propaguoja jos veiklą.
„Pati nedalyvauju kovos pratybose, bet dėl to per daug nepergyvenu. Norėčiau mokėti daugelį dalykų, kuriuos moka koviniai šauliai, bet pirmaisiais narystės sąjungoje metais vienas labiau patyręs nuramino – nebūtinai turi išleisti paskutinį kvapą per pratybas, gali būti ir kitaip naudinga. Buvimas čia ir dėl to yra svarbus ne tiktai tiems, kurie įgyja kario įgūdžių – nėra vien žodžiai, kad šalia jauti draugo petį, bendruomenė yra stipri ir, jei reikia, galinti veikti ne tiktai patarimais.“
UAB „Media bitės“ vadovas Tomas Balžekas tiksliai prisimena dieną, kada prisiekė savo tėvynei.
„Buvimas Lietuvos šaulių sąjungos nariu man reiškia tvirtą apsisprendimą būti Lietuvos piliečiu. Davęs šaulio priesaiką aš labai aiškiai sau, kitų akivaizdoje, pasakiau, jog aš esu lietuvis, myliu savo tėvynę ir stengsiuosi dėl jos gerovės bei ginsiu jos laisvę visomis savo jėgomis. Tai – mano santykių su tėvyne užtvirtinimas. Šauliu tapau 2017 metais, kovo 11 dieną.“
Lenktynininkas Benediktas Vanagas – taip pat LŠS narys. Kaip jis pats teigia, dar jo seneliai buvo šauliai, tad iš tikro jis šaulys kraujo ryšiu – nuo pat gimimo. Pats Benediktas sąjungos nariu tapo prieš beveik 3 metus. Jis dar kartą suprato, koks svarbus šaliai darinys yra kariuomenė po Ukrainos Maidano įvykių – todėl po neramumų Ukrainoje nutarė prisijungti prie Lietuvos šaulių. Tiesa, Benediktas Vanagas dar prieš neramumus Ukrainoje yra tapes Lietuvos kariuomenės ambasadoriumi. Anot Benedikto, „būti laisvu yra privilegija, kurią reikia iškovoti ir išlaikyti. Jei norime taikos – turime būti pasirengę karui. Turint tokius kaimynus iš Rytų, privalome būti nusiteikę, nes, kaip taisyklė, chuliganai nesikabinėja prie tų, kurie yra pasiruošę”. Taip pat Benediktas įsitikinęs, jog ginti tėvynę yra kiekvieno piliečio pareiga, o Lietuvos šaulių sąjunga yra puikus darinys, padedantis suprasti tikrąją laisvės kainą ir ją įprasminti pačiam sau – tiesa, su būriu panašiai mąstančių bendraminčių. Dalyvavimas sąjungos veikloje taip pat padėtų nepasimesti ir kritinėse situacijose – pavyzdžiui, įvykus stichinėms nelaimėms.
Šiuo metu jaunaisiais šauliais yra tapę daugiau nei 6 tūkst. jaunuolių ir beveik 4,5 tūkst. pilnamečių asmenų. Norint įstoti į Lietuvos šaulių sąjunga nereikia baigti specialių mokslų ar turėti specifinių įgūdžių. Bazinių kursų metu nariai mokosi topografijos, taiklaus šaudymo, pirmosios medicinos pagalbos teikimo ir kitų disciplinų, kurios vėliau leidžia padėti tiek policijai, tiek medikams.
Lietuvos šaulių sąjungos 100-mečio jubiliejaus renginių programa.