Žinomi žmonės papasakojo savo karjeros istorijas: ne viskas būna lengva

Kavos išsinešimui eros sostinėje pradininkas, „Caffeine LT“ įkūrėjas Nidas Kiuberis pasakojo, kad kava jo gyvenime atsirado tik persikrausčius iš Kauno į Vilnių. Iš pradžių kava, kurią jis gėrė, pasak jo, buvo mažų mažiausiai siaubinga. Tačiau, kai kartu su keturiais draugais jie sugalvojo kavos išsinešimo idėją, viskas po truputį stojo į vietas.

„Vienu gyvenimo metu buvau sugalvojęs pasirašinėti Nidas Caffeinas. Žinoma, to teko atsisakyti dėl įvairiausių teisinių dalykų, – juokavo N. Kiuberis. – Visada sakau, kad labai svarbu turėti komandą, nes vienas iš mūsų keturių bičiulių, Vygantas, uždavė lemtingą klausimą: „Gal kavos?“. Ir mes užsidegėme šia mintimi. Taip atsirado UAB „Keturi kambariai“ ir kavos kultūra mūsų gražiame mieste“.

Visgi, pradžia nebuvo lengva. Didieji verslininkai jų nesuprato, o kavos gėrimo kultūros nebuvo iš viso. 

„Mes norėjome pakeisti miestą,  tačiau verslininkai, pas kuriuos ėjome, netikėjo mumis. Teko suktis iš padėties ir daryti viską vieniems, be palaikymo. Žinote, jei būtume jais patikėję – dabar viso šito nebūtų. Tad atsiminkite – turtingų žmonių nebūtina klausytis, – patarimais dalijosi Nidas. – Dabar mes tikrai turime prabangą ir galime rinktis, kur išgerti kavos, o tuomet nebuvo nieko. Dar vienas patarimas – jei pradedate veiklą, stenkitės užimti visą nišą“.

„Tikrai nėra taip, kad mes tik ruošiam ir geriam gerą kavą bei uždirbam pinigus. Būna visko. Tačiau po dvylikos metų drąsiai galiu teigti, kad šis tinklas įnešė didelį pokytį į mūsų miestą“, – tikino N. Kiuberis.

Ne kartą savo karjeros istoriją pasakojusi fotografė Neringa Rekašiūtė renginyje prakalbo apie tai, kokį iškreiptą savęs vaizdą buvo susikūrusi.

„Pasidaviau sėkmingo žmogaus idealogijai ir metusi tuometines studijas Vilniaus Universitete išvykau į Londoną mokytis fotografijos. Norėjau fotografuoti modelius garsiausiems mados leidiniams ir įsivaizdavau, kad tai padarys mane laimingą, tačiau taip nenutiko. Atvirkščiai. Supratau, kad tai neįprasmina gyvenimo ir man nėra įdomu“, – apie neišsipildžiusius lūkesčius kalbėjo ji.

Neringa tikino, kad grįžti į Lietuvą buvo vienas geriausių jos sprendimų. 

„Buvau pavargusi nuo Londono, o grįžusi namo sutikau Beatą Tiškevič ir ėmėmės įvairiausių projektų. Supratau, koks galingas gali būti menas ir kaip mes privalome kalbėti apie mus kaustančias stigmas. Viskas sekėsi puikiai ir tada mano gyvenime atsirado Visaginas“, – pasakojo moteris. 

Pasak N. Rekašiūtės, Visaginas tapo ta vieta, kurioje jai teko susidurti pačiai su savimi.

„Tai buvo pats keisčiausias etapas mano gyvenime, tačiau joje sukūriau „Atominę tapatybę“. Būtent bendraudama su žmonėmis, matydama kaip jie gyvena, atradau gyvenimo prasmę. Supratau, kad noriu tai pasakoti“, – kalbėjo ji.

Į sceną žengęs Giedrius Širka prakalbo apie žmogiškumo svarbą.

„Nesvarbu, ką tu veiki gyvenime, privalai būti empatiškas, – kalbėjo jis. – Mano kuriama muzika, mano gyvenamas gyvenimas, mano požiūris turi būti žmogiški. Visa tai, ypač šiais laikais, turi būti išsaugota“.

„Bėdos, problemos, atradimai, išbandymai... Juk viskas formuoja tą unikalųjį tave. Išmokau galvoti, kad nėra blogų ar gerų patirčių, nepanikuoti. Viską kompostuoju į vieną masę ir ten auga mano gyvybės ir pasaulėžiūros medis. Būna visko, bet tai yra nuostabu“, – pasakojo G. Širka.

Giedriaus istoriją galite išgirsti čia:

Neringos Rekašiūtės istorijos klausykite čia:

Nido Kiuberio istorijos klausykite čia: