Žinomi žmonės pasidalijo Velykų šventimo tradicijomis – kai kurios jų stebina
Kiaušinių marginimas, ridenimas ir daužymas – pagrindinės didžiausių metų švenčių tradicijos, kurių paisoma Lietuvoje. Tačiau pasitaiko ir tokių, kurios perduodamos iš kartos į kartą bei puoselėjamos tik tam tikrose vietovėse.
Žinomo choreografo Kęstučio Baranausko šeima Velykas švenčia keletą dienų. Velykų rytą pusryčiaujama pas jo mamą, o vėliau vykstama į sodybą, kur suvažiuoja žmonos Tomos Baranauskienės giminaičiai.
„Kiaušinius marginame dvi dienas. Mano tėtis užtrunka dar ilgesnį laiką, nes yra itin kruopštus ir talentingas drožinėtojas“, – sakė Toma.
Jos gimtinėje, Suvalkijoje, paisoma gana reto papročio – margučiai nėra nei ridenami, nei daužomi. Jie tampa stalo puošmena ir džiugina atėjusiuosius į svečius net metus laiko.
„Po metų senuosius „kūrinius“ pakeičiame naujais. Turime tokį kiaušinį, kuris jau skaičiuoja bene dvidešimtuosius gyvavimo metus. Laikomi margučiai jokio blogo kvapo neskleidžia. Nebent juos sudaužai“, – patikino Toma.
Jos giminaičiai ridena ir lukšto kietumą tikrina nemargintų kiaušinių.
„Taip jau esame įpratę“, – šypsosi Toma.
Šokėjas Saulius Skambinas dažuose virtus Velykinius kiaušinius drožinėja. To jį išmokė mylimas diedukas.
„Tradicijos itin svarbios tampa tuomet, kai auga vaikai. Būtent jiems jas norisi perduoti“, – sakė S. Skambinas.
Tokios pačios nuomonės laikosi ir teisininkė bei šokėja Rasa Židonytė. Šįmet jei teko itin kruopščiai marginti kiaušinius, nes dukra švenčių simbolį turėjo nusinešti į darželį.
„Prieš keletą metų sužinojau lengvą ir įdomų rezultatą sukuriantį marginimo būdą. Kiaušinį reikia įsukti į popierinį rankšluostį ir iš išorės užtepti maistinių dažų. Tai, ką išvysti, iš tiesų nustebina“, – patikino pašnekovė.
Aktorius Marius Sekmokas šypsosi – jis baltą, trapų lukštą visada dažo vienodai: laku, tomis pačiomis spalvomis.
„Juostelėmis arba taškeliais. Žiūrint kokia nuotaika. Tokia mano Velykų tradicija“, – sakė žinomas mimas.
Dainininkas Mindaugas Mickevičius-Mino pasakojo vaikystėje kiaušinius puošdavęs vašku. Pats jį šildydavo, savarankiškai pasigamindavo adatėlę, o ant margučio būtinai užrašydavo savo vardą.
„Mama naudoja ir daugiau kiaušinių marginimo būdų. O man šis yra įdomiausias“, – sakė pašnekovas.
Šįmet naują galimybę Velykų stalą papuošti ne tik rankų darbo margučiais, bet ir garsiųjų Faberge kiaušinių antrininkais pasiūlė žinomas Kauno verslininkas Sigitas Mankus. Tik jo sumanymu dekoratyviniai kūriniai yra „patobulinti“ gėlėmis. Prieš didžiąsias metų šventes jis savo floristikos salone netgi surengė jų parodą.
Viešėdamas Petrograde, laikomame savotiška gražiausių ir didžiausią išliekamąją vertę turinčių pastarųjų dviejų šimtmečių kūrinių – Faberge kiaušinių – gimtine, jis ne tik išsamiai susipažino su šių juvelyrinių dirbinių kolekcijos istorija, bet ir išvydo daugybę šiuolaikinių menininkų kūrinių, įkvėptų būtent garsiųjųjų pirmtakų.
„Šįmet mano Velykų stalas tikrai bus jais papuoštas“, – patikino pašnekovas.
Dainininkė Irma Jurgelevičiūtė įsitikinusi, jog svarbiausias Velykų simbolis yra gamtos ir žmogaus atgimimas.
„Aišku, šeimoje laikomės įprastų tradicijų – kiaušinius ir marginame, ir ridename. Mama turi savitą jų dailinimo būdą: svogūnų lukštai ir burokėlis. Rezultatas būna tikrai įdomus“, – sakė Velykoms besiruošdama I. Jurgelevičiūtė.
+73