Žinomi šalies žmonės ir nuomonės formuotojai Helovino naktį žengė juoduoju kilimu, nuo kurio pateko tiesiai į genialaus mokslininko valdas – siaubo laboratoriją, kurioje buvo bandoma patobulinti žmogų.
Į stimpankišką šiurpnaktį neįprastoje vietoje dalis svečių atvyko ypatingai pasipuošę. Vakaro temą atitinkančiu išskirtiniu kostiumu sužavėjo fitneso trenerė Jolanta Leonavičiūtė su antrąja puse, verslininkės Dainos Bosas dukra Maria Randers pasirinko įkūnyti Jill Valentine personažą, rašoma pranešime spaudai.
„Man Helovinas labai patinka, nors iki šiol nebuvau tas žmogus, kuris jį labai aktyviai švenčia. Šiandieninė patirtis kiek kitokia. Labai smagu, kad ir Lietuvoje populiarėja Helovino šventė, formuojasi tradicijos. Ką tik aplankiau siaubo laboratoriją – iš pradžių juokiausi, bet paskui mane netikėtai užklupo ir išgąsdino, net teko pabėgti. Ir dėl to labai smagu. Gąsdinančios patirtys sudomina ir įtraukia – adrenalinas tikrai veikia“, – vakarėlio metu sakė M.Randers.
Pagrindiniu vakarėlio akcentu tapo vienam vakarui įkurta siaubo laboratorija, kurią sudarė klaidus labirintas ir gana keistų idėjų apie galimybę iš naujo išrasti žmogų užvaldyto daktaro kabinetas. Laboratorijai sukurti reikiamos dekoracijos ne tik keliavo iš užsienio, bet ir buvo kuriamos vietos meistrų rankomis. Jų montavimui buvo pasitelkta didžiulė komanda, o pats procesas truko kone parą.
Stimpanko tematika taip pat dekoruotos ir kitos Helovino vakarėlio erdvės, įrengta išskirtinio dizaino fotosienelė, prie kurios mielai pozavo vakarėlyje apsilankęs magas Mantas Wizard, balerina Kristina Tarasevičiūtė, gatvės fotografas Vincas Alesius, verslininkė Justina Gafaro, dizainerė Viktorija Jakučinskaitė ir kiti.
Pasak vakaro kūrėjų, šių metų renginio tema – stimpankas – pasirinkta itin atsakingai. Buvo siekiama Helovino vakarėlių tradicijas Lietuvoje kilstelėti į naują lygmenį ir svečiams pasiūlyti unikalių potyrių – labiau nustebinti, o ne tik išgąsdinti, sukurti malonumo jausmą, per skirtingas detales leisti prisiliesti prie naujų patirčių.
„Tai vienintelis vakaras, kada aš jaučiuosi normalus, – juokavo Mantas Wizard. – Dažnai galvoju, kas slypi už Helovino... Aš labai gerbiu tradicijas, jos yra labai gražu, tačiau man smagu, kad galime su žaismingumu pažiūrėti į siaubingus dalykus. Įveikti baimę visada yra tik vienas būdas – iš jos pasijuokti, padaryti ją nebaisia per karnavalą, per šventę. Pavyzdžiui, siaubo laboratorijoje buvau išsigandęs, bet iš jos išėjau šiek tiek drąsesnis. Mes turime kartais paliūdėti, bet reikia ir švęsti gyvenimą. Ir, prisipažinsiu, šiandien pirmą kartą gyvenime gėriau gėrimą, kuriame yra švirkštas.“
Mokslininko seansą svečiai buvo pakviesti pratęsti čia pat vykusiame šiurpiai maloniame vakarėlyje, kurio programoje taip pat dominavo stimpankiško šiurpnakčio motyvai ir tobulesnės žmonių versijos. Įsimintinam stimpankiško helovino vakarėliui šarmo suteikė ir tai, kad jis vyko neįprastoje aplinkoje, Konstitucijos pr. 20.
