Žinutė nacionaliniam transliuotojui: atėjo laikas žengti drąsiausią žingsnį Lietuvos „Eurovizijos“ istorijoje

Verta paminėti, kad per šešiolika Lietuvos dalyvavimo metų šiame konkurse tai yra ketvirtas geriausias rezultatas. Tačiau vis tiek lietuviai yra daugiau ar mažiau nusivylę – juk nuolat norisi aplenkti kuo daugiau šalių. Deja, su dabartine atrankos sistema tai yra sunkiai įmanoma.

Visų pirma, išnagrinėkime šių metų rezultatus – viršutinis penketas: Švedija, Rusija, Italija, Belgija, Australija. Šalys visuomet skinančios aukščiausias pozicijas, naujokė Australija, o apie Belgiją kalbėsiu atskirai. Italais nebūsim, itališko stiliaus dainas taip atlikti sugeba tik jie, o Švedija, Rusija ir Australija Europai pristatė tradicines, bet baisiai gerai sukaltas „Eurovizines“ dainas – tokių dainų Lietuvos muzikos padangėje nei buvo, nei yra, nei bus, kaži ar reikia. 4 ir 6 vietos atitinkamai atiteko jau minėtai Belgijai ir kaimynams latviams. Ties čia ir sustosiu. Šios dvi šalys „Eurovizijai“ pateikė alternatyvą – dainos „Rhythm Inside“ ir „Love Injected“ neatitinka jokių „Eurovizinių“ standartų, o tokių standartų laužymas yra vienintelis šansas Lietuvai perlipti tą taip siekiamą dešimtuko barjerą.

Ne paslaptis, kad į geriausiųjų dešimtuką vienintelį kartą patekome 2006 metais – kolektyvas „LT United“ su daina „We Are The Winners“ Atėnuose vykusiame konkurse surinko 162 taškus ir pakilo iki 6 vietos. Daina nebuvo lyrinė baladė su dramatiška pabaiga, taip pat ne šokti kviečiantis hitas – tai buvo visiška alternatyva, ironijos ir humoro persmelktas pasirodymas, Lietuva tada tarsi pasišaipė iš visos Europos. Kalbama, kad jei ne „dar alternatyvesni“ suomių monstrai, konkursas 2007 metais greičiausiai būtų vykęs Vilniuje. Šis pavyzdys puikiai įrodo, kad tokia maža šalis, kaip Lietuva, neturėtų taikstytis prie „Eurovizinių“ standartų, o vienintelis būdas sužibėti – parodyti kažką nematyto, savito, kitokio.

Gaila, tačiau susidaro įspūdis, kad Lietuvos nacionalinis transliuotojas deda visas pastangas, kad tai neįvyktų. Atrankos sistema primena kažkokį realybės šou, kai iš krūvos atlikėjų yra renkamas mažiausias blogis, o tam mažiausiai blogam atlikėjui yra renkama mažiausiai bloga daina. Patiko vieno iš atrankos prodiuserių komentaras, kuris skambėjo maždaug taip: „Tai gal ir į olimpiadą taip sportininkus rinkime? Iš pradžių išrenkam sportininką, o vėliau renkame, kokioje sporto šakoje šis varžysis.“ Į atranką ateina televizijos žvaigždutės ir nors lietuviai visgi siunčia geriausius iš jų – tiek pernai atrankoje triumfavusi Vilija Matačiūnaitė, tiek šiemet nugalėjęs duetas buvo tikrai geriausi, norint „Eurovizijoje“ kilti atėjo metas pokyčiams.

Lietuvos nacionalinė atranka turi tokią prastą reputaciją, kad nė vienas atlikėjas, galintis išvesti Lietuvą į dešimtuką,  į tai veltis nenorės. Paprasčiausiai dalyvauti tikslo jiems čia nėra – net jei ir ateis į atranką, bus sudirbti komisijos, išvadinti per daug alternatyviais ir netinkamais „Eurovizijai“. O tai reiškia, kad vienintelis šansas išrinkt ką nors, kas kiltų aukščiau vidurio yra rinkti atstovą, vadinamuoju, „uždaru būdu“, kai transliuotojas susitaria su atlikėju, kad šis atstovaus šaliai ir jis su prodiuseriais kuria dainą.

LRT atėjo laikas užmiršti visas pilvelytes ir mias (nieko neturiu prieš šias atlikėjas, jos „Eurovizijai“ tiesiog netinkamos), „Youtube“ paieškoti jaunų, talentingų, alternatyvių atlikėjų ir siūlyti jiems atstovauti Lietuvai didžiausiame dainų konkurse Europoje. Ta pati Aminata Savadogo (Latvijos atstovė šių metų konkurse) iki nacionalinės Latvijos atrankos į „Euroviziją“ šalyje buvo žinoma tik pogrindyje. Pribrendome žengti drąsiausią žingsnį Lietuvos „Eurovizijos“ istorijoje, o geriausia tai padaryti – 2016 metais, kai geriausiam Lietuvos pasirodymui sueis lygiai 10 metų.

Visas „Eurovizijos“ naujienas rasite paspaudę čia.