Verslą kuriantiems žmonėms šie metai atnešė daugybę išbandymų, kartu atskleidė ir tikrąsias vertybes. Numatyti tris žingsnius į priekį, tapti vienu kumščiu, nedejuoti, dalytis duonos kąsniu su artimu – šias ir kitas pamokas Lietuvos verslininkai išmoko ilgam.
Žmogus turi nuolat keistis
„Tiek verslas, tiek kitos mūsų gyvenimo sritys turi žengti koja kojon su technologijomis – kitos išeities nėra. Tai ypač akivaizdu ištikus tokiai negandai kaip šiųmetis virusas“, – įsitikinęs technikos mokslų daktaras, verslininkas, visuomenininkas **Vladas LAŠAS** (64).
„Prieš kelerius metus TED konferencijoje Vankuveryje dalyvavau improvizuotuose, bet labai realiuose mokymuose, kuriuos surengė Billas Gatesas. Specialiai įrengtoje salėje buvo imituota Ebolos epidemija: mums išdalijo apsauginius kostiumus, pateikė instrukcijas ir nusiuntė į „ligos židinį“. Atlikdami užduotis užkrėstoje aplinkoje jautėme, kaip tai fiziškai sunku: kostiumas riboja judesius, po skafandru rasoja veidas, stinga oro... O baisiausia buvo, kai mums išėjus parodė, kokių klaidų padarėme: „Virusas į jūsų kūną pateko per čia ir per čia, tad jei tai vyktų iš tiesų – jūs neišgyventumėte.“ Parsivežiau tą geltoną kostiumą į Lietuvą ir juo vilkėdamas skaičiau kelias paskaitas apie ateities technologijas ir grėsmes. Aišku, tai buvo ir šou elementas, bet norėjau perduoti rimtą žinią: pandemija yra realus dalykas, galintis nutikti bet kada. Ir jai galėjome būti pasiruošę“, – tvirtina Vladas Lašas.
2020-uosius daugelis žmonių palydėjo trokšdami, kad toks sunkus laikas daugiau nepasikartotų. O kokie šie metai buvo verslui?
Kontrastingi: vieni verslai problemų beveik nepajuto, kiti tiesiogiai tapo pandemijos taikiniu. Pats dirbu logistikos ir technologijų versle: buvo šiek tiek stabtelėjimų, bet startuoliai augo, klientai užsakė mūsų robotus ir krovininius elektromobilius, o kurjeriai, gabenantys siuntas, tapo nepaprastai svarbūs. Apmaudu, kad labai nukentėjo kelionių ir viešbučių verslai. Pernai man teko keliauti ekspediciniu laivu: tai buvo fantastiška kelionė aplink Pietų Ameriką, jai vadovavo mokslininkai, valtimis pasiekėme ledynus ir sunkiai prieinamas vietas. Neseniai bendravau su laivo kapitonu: jam liūdna, nuo pavasario viskas sustojo – tad su įgula tik prižiūri nenaudojamą laivą...
Tačiau metai atnešė ne tik liūdnų patirčių. Į mano buto svetainę per visą gyvenimą nėra sutilpę tiek žmonių, kiek jų virtualiai apsilankė šiemet (šypteli). Kai virusas mus palietė, puolėme ieškoti išeičių. Daug ko išmokome. Džiaugiuosi „United4Health“ komanda, į kurią pavasarį susibūrė verslininkai, akademinė bendruomenė ir medikai: matėme, kad valstybė daug ko nespėja ir neįstengia, tad siekėme jai padėti. Manau, kad ir šiandien turime žiūrėti ne tik sau po kojomis, bet ir į horizontą – kas mūsų laukia. Kad po daugelio metų būtų malonu prisiminti, ką šiandien padarėme.