Živilė ir Viktoras Diawaros švenčia verslo 10-metį: ruošia vakarėlį kosmose

„Lofto“ dešimtmetį nutarėte surengti atkartodami tai, kas buvo ir to lemtingojo naujametinio vakarėlio metu, po kurio atsirado „Loftas“. Kaip ruošiatės šiais metais? Juk tema – kosmosas!

Živilė: Turiu tokią puikią savybę – niekad neplanuoju savo aprangos iš anksto. Tiesiog susirenku drabužius iš spintos, priderinu kelis aksesuarus ir būnu pasiruošusi eiti. Tiesa, kai žiūriu į reikalingų atlikti darbų sąrašą, viską darau greičiau ir užtikrinčiau – dirbdama su Viktoru išmokau šio darbo principo, jis labai padeda renginių organizavime. Kuo mažiau lieka laiko iki „finišo linijos“ – tuo greičiau viską padarai, tad aš mėgstu ir kasdieniniame gyvenime susidaryti deadline‘us.

Viktoras: Naujametinis „Lofto“ vakarėlis – kosminė reivo odisėja. Jo tema – filmas, pavadinimu „ 2001: A Space Odyssey“, būtent tokia tema ir buvo tais metais, kai pradėjome „gimdyti“ „Loftą“. Kadangi menų fabrikui jau 10 metų, pamanėme, kad gražu būtų prisiminti. Aš pats iš pradžių nebuvau įsitikinęs dėl savo aprangos ir savo apdarus keičiau kelis kartus. Apskritai mes visus renginius organizuojame darbų sąrašo pagalba – įmanoma padaryti grandiozinį renginį ir per 3 savaites, jei nuosekliai laikomės darbų sąrašo punktų.

Ar planuojate dar gimtadienio renginių?

Viktoras: Taip. Planuojame šiam didingam gimtadieniui net kelis renginius – vieną visiems, kas palaikė ir palaiko „Lofto“ idėją...

Živilė: O kitą – tiems, kas prisidėjo prie „Lofto“ gyvavimo – darbuotojams ir partneriams. Pradėjus skaičiuoti, tokių personų būtų virš šimto! Panašu, kad kiti metai bus tikrai jubiliejiniai.

Minėjote, kad per visą dešimtmetį buvo apie šimtas darbuotojų ar kitaip svariai prisidėjusių prie „Lofto“, o kiek darbuotojų yra šiuo metu?

Viktoras: Pagrindinių, be mudviejų su Živile – apie 10.

Živilė: Tačiau per visus dešimt veiklos metų, jei įskaičiuotume ir visus savanorius, iš tiesų būtų gerokai virš 500. Dažnai nutinka taip, kad žmonės, susidomėję mūsų veikla ir „pasavanoriavę“ pas mus išauga ir patys imasi įvairių projektų, mėgina organizuoti renginius. Tokiais atvejais mudu su Viktoru džiaugiamės prisidėję prie industrijos kūrimo ir tęstinumo už „Lofto“ ribų.

Viktoras: Iš esmės visi, kas neseniai įkūrė savo įmones ar darbuojasi pramogų pasaulyje, yra vienaip ar kitaip dirbę su „Loftu“, dažnu atveju tie žmonės būna buvę savanoriai, kurie pas mus įgavo vertingos patirties. Smagu išėjus į miestą ar užsukus į kokį nors renginį matyti tiek pažįstamų veidų. Iš esmės visi, kas dirba su renginiais, jų garsu ar apšvietimu, yra mano pažįstami žmonės.

Galima teigti, kad jūs buvote vieni pirmųjų, pravėrę duris alternatyviam menui Lietuvoje. Minėjote, kad „Lofte“ svarią dalį sudaro ir savanoriai – ar dabar „tilptų“ visi, kas norėtų savanoriauti?

Viktoras: Mūsų durys atviros visiems, norintiems prisidėti. Iš tiesų, savanorių pagalbos net stinga, ypač – didesnių renginių metu. Smagu, kad nemažai įvairaus amžiaus žmonių mielai sutinka ir patys nori būti savanoriais. Žinoma, mūsų durys atviros ir menininkams – dėl to ir vadinamės menų fabriku, o ne naktiniu klubu. „Lofte“ vyksta įvairiausi renginiai – spektakliai, parodos, konferencijos, koncertai, kino, o kartais – net ir sporto renginiai.

Živilė: Ankstesniais metais buvę savanoriais, kitais metais jau gali tapti koordinatoriais ar asistentais – mūsų veikloje jau atsirado netgi tam tikra savanoriavimo sistema. Taip pat visad rekomenduojame mūsų savanorius ir kitų projektų organizatoriams. Dažniausiai mes tiesiog padedame žmonėms kilti karjeros laiptais pramogų industrijoje. Neretai pirmas laiptelis – savanoriavimas. Kai tik atsidarė „Loftas“ mes norėjome „daryti sau“ ir daryti tą, ko tuo metu aplink mus nebuvo. Nors tada buvo kilusi didžiulė emigracijos banga, mudu su Viktoru norėjome likti Lietuvoje. Matėme, kad labai trūksta šiuolaikiškų kultūrinių renginių – manėme, kad tai yra viena iš jaunimo emigracijos priežasčių. „Loftas“ buvo pirmasis multifunkcinis centras Lietuvoje.

Pagal ką nuo pat pradžių rinkdavotės grupes? Ar užtekdavo mažai žinomiems atlikėjams pristatyti jums savo demo įrašus?

Viktoras: Ne. Kažkaip viskas vykdavo organiškai, natūraliai. Tiesiog visad jausdavome miesto „pulsą“ ir pavykdavo suprasti, ką žmonės nori girdėti. Tarkime, tokia grupė kaip „Ministry of echology“, kuri atlieka muziką, kuri šiaip jau visai nėra artima lietuvio ausiai, puikiai „prilipo“ Lietuvoje. „Loftas“ – puikiai tinkanti erdvė tiek koncertams rengti, kad suprastum, kiek žmonių gali ateiti į tavo pasirodymą, tiek ir kurti sudėtingesnius projektus, kuriems yra reikalingi scenografiniai elementai.

Man atrodo, kad mes visi vieni kitiems padedame: tiek „Loftas“ – atlikėjams, tiek atlikėjai – „Loftui“. Nepamirškime, kad ir klausytojai, ir apskritai suvokimas apie muziką smarkiai pasikeitė ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. „Loftas“ keičiasi taip pat. Be to, dabar jau atsiranda grupių, kurios pirmo pasirodymo metu jau gali surinkti pilną „Loftą“ klausytojų.