Živilę Pinskuvienę pravirkdė pats Gabrielius Vagelis: „Lydi mane kiekvieną rytą į darbą“

Živilė Pinskuvienė feisbuke pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota staigmena ir Gabrieliaus Vagelio muzikinis pasirodymas.

„Nežinau, kaip dažnai žmones priverčia verkti iš džiaugsmo... Bet man tai nutiko. Ir vis dar netikiu, kad tai buvo tikra.

Mano draugai. Mano komanda. Žmonės, kurie yra šalia ne tik darbe, bet ir gyvenime – jie sugalvojo tokią staigmeną, kuri tiesiog pribloškė.

Atlikėjas Gabrielius Vagelis – tas, kurio dainos lydi mane kiekvieną rytą pakeliui į darbą ir kiekvieną vakarą grįžtant namo. Jo muzika atgaivina sielą, nuramina, įkvepia... Ir staiga atsidūrė čia – gyvai.

Ir tai nebuvo tik koncertas – tai buvo emocijų pliūpsnis, jautrumo viršūnė ir gimtadienio akimirka, kurią atsiminsiu visą gyvenimą.

Tai, ką padarė mano komanda, buvo daug daugiau nei dovana. Tai buvo širdimi paliestas momentas, kuris ilgam liks giliai viduje. Prisipažinsiu – verkiau. Nesu iš tų, kurie dažnai rodo emocijas, bet šįkart... nepavyko sulaikyti.

Ačiū JUMS. Už jautrumą, už šilumą, už tai, kad pažįstate mane iki sielos gelmių. Už tai, kad esame tikra, gyva, artima KOMANDA“, – rašė Ž.Pinskuvienė.

Primename, kad Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė birželio 21-ąją minėjo ypatingą dvigubą sukaktį – 50-ąjį gimtadienį ir dešimtmetį mero pareigose. Šią simbolinę dieną ji pasidalijo jautriais žodžiais apie savo kelią, patirtis bei meilę gimtajam kraštui.

„10 – kartu su Širvintomis. Ir 50 metų gyvenime

Šiandien švenčiu du gyvenimo etapus, kurie susijungia į vieną ypatingą dieną. Prieš lygiai dešimt metų, savo 40-ojo gimtadienio rytą, daviau priesaiką Širvintų krašto žmonėms. Šiandien man – 50. Ir vėl – su ta pačia meile, atsakomybe ir padėka už pasitikėjimą.

Tą rytą prieš dešimtmetį pabudau ne tik kaip gimtadienį švenčianti moteris, bet ir kaip būsima merė. Ėjau į Tarybos posėdį su tvirtu jauduliu širdyje. Kai padėjau ranką ant Konstitucijos ir daviau priesaiką, dar nežinojau, kiek daug visko tilps į ateinančius metus.

Prisimenu pirmąsias dienas – kupinas ne tik vilčių, bet ir nežinomybės.
Tada sau pažadėjau viena: nebijoti, klausyti širdies ir niekada nepamiršti, kodėl esu čia. Dėl žmonių. Dėl Širvintų. Būti mere – tai ne titulas. Tai kasdienybė, kuri ir nesibaigia net tada, kai užgęsta paskutinė vakaro šviesa lange.

Kartais pagalvoju – kiek visko tilpo į tuos dešimt metų...
O atsakymas telpa viename žodyje: Širvintos.

Per šį laiką išmokau labai daug. Apie žmones, apie tikėjimą, apie atsakomybę. Apie tai, kad sprendimai turi stuburą, o pažadai – vertę tik tada, kai jie įgyvendinami. Mano kelias – ne iš lengvųjų.
Bet viskas, ką dariau ir darau, kyla iš širdies. Nes Širvintos – mano gimtasis kraštas. Žinau, ko jis vertas. Žinau, ką galime kartu.

Ir aš tuo tikiu – kaip tikėjau tą pirmąją dieną, kai įžengiau į Savivaldybę ne kaip stebėtoja, o kaip atsakinga už sprendimus. Už žmones.

Per dešimt metų buvo visko: džiugių pergalių, skaudžių nusivylimų, didelių darbų ir svarbių pokyčių. Buvo žmonių, kurie patikėjo. Buvo ir tokių, kurie abejojo. Bet kiekvienas – savotiškai prisidėjo prie to, kuo tapau.

Visada sakiau: ne visiems patiksiu. Bet visada būsiu sąžininga. Dėl jūsų. Dėl šio krašto. Dėl vaikų, kurie užauga mūsų sprendimų šešėlyje. Niekada nesiekiau būti visiems patogi. Visada norėjau būti naudinga.
Ne tobulos frazės, o nuoseklus darbas yra tai, kuo tikėjau – ir tikiu.

Šiandien, kai švenčiu du jubiliejus viename, noriu pasakyti: šie metai – didelė dovana. Ir didžiulė atsakomybė. Tęsiu kelią toliau – su ta pačia meile Širvintoms, kaip ir pirmą dieną.

Esu be galo dėkinga savo mylimam vyrui Jonui, savo šeimai, savo mamai – kurie supranta, palaiko ir skatina eiti pirmyn. Ačiū kiekvienam, kuris šiuos metus ėjo kartu. Kritikams – už tai, kad privertė augti.
Bendražygiams – už tai, kad laikė petį. Visiems žmonėms – už tai, kad rinkosi būti su manimi.

Šiandien švenčiu ne tik savo gimtadienį. Švenčiu bendrą kelią. Ir einame toliau. Nes: Širvintos eina pirmyn. Ir aš – su jomis“, – rašė Živilė Pinskuvienė.