„Sakiau, kad aš šunų neturėsiu. Jeigu jau mane pamatysit su šuniuku, tai jau, žinokit, viskas, paskutinioji. Mano mama paniškai bijo šunų ir aš niekada neturėjau šuns, neturėjau įpročio turėti gyvūną namie ir juo rūpintis“, – prisipažino Živilė Vaškytė-Lubienė.
Tačiau Živilės ir dainininko Edgaro Lubio dukra prieš keletą metų pradėjo zysti, kad nori šuniuko, LNK laidoje „Gyvūnų pasaulis“ sakė pora.
„Frida labai norėjo, prašė ir viskas pasiekė tokį lygį, kad viskas buvo su šuniukais – nuo patalynės iki penalo ir dar pati vaidino šuniuką. Žmogus net neužmiega, nes nori šuniuko. Tada supratau, kad čia jau yra turbūt tas taškas, kai turiu nuspręsti, kokia būsiu mama, ar blogoji, kuri neleidžia šuniuko ar vis dėlto perlaušiu save ir pabandysiu turėti gyvūną namie“, – aiškino Živilė.
Netrukus Edgaras taip pat stojo ginti dukros poziciją ir taip pat ėmė sakyti, kad šeimai reikia šuniuko. Kai jau buvo priimtas sprendimas, kad Živilės ir Edgaro šeimoje atsiras šuniukas, kilo didysis klausimas – kokią veislę rinktis?
„Mano buvo reikalavimai, kad nebūtų agresyvus, nebūtų išprotėjęs, kad klausytų, nesišertų, nesmirdėtų ir gražus būtų“, – juokėsi Živilė.
Taip Lubių šeimoje atsirado gana retos veislės šuo – levretė. Tai ypatinga – senovinė veislė. Jos atstovų protėvius archeologai aptinka Graikijoje ir Turkijoje tyrinėjamuose dviejų tūkstančių metų senumo kapuose. Jos protėviai viduramžiais tapo labai populiarūs Pietų Europos šalyse. O jau šešioliktame amžiuje italų aristokratai stipriai pamilo levretes. Taip levretės tapo turtingųjų ir madingųjų šunimi, kurį italų aukštuomenės atstovai vaizduodavo prabangiuose meno kūriniuose. O štai dabar šios veislės atstovas – Živilės ir Edgaro šeimoje.
Kai į šeimą atkeliavo šuniukas, kilo pagrindinis, bet labai smagus klausimas – kokį vardą duoti naujam šeimos nariui?
Apie Lubių šeimos džiaugsmus ir vargus su naujuoju šeimos nariu – šeštadienio pavakarę, 17.55 val., laidoje „Gyvūnų pasaulis“ per LNK.
Fotogalerija:
