Aktorius ir renginių vedėjas Dominykas VAITIEKŪNAS (33) prieš kurį laiką iš gyvūnų prieglaudos „Penkta koja“ paėmė mišrūną šunelį, vardu Nikas. Stebėdamas jo elgesį, emocijas, pajuto, kad galėtų atsirasti jųdviejų komiksų dialogai. Šią idėją Dominykas realizuoja savo feisbuko paskyroje, o komiksai tam tikrais epizodais primena garsiuosius „Pifo nuotykius“, su kuriais užaugo ne viena karta.
„Turbūt visi geriausi dalykai nutinka spontaniškai, kai nesitiki, jiems specialiai nesiruoši ir nieko nerepetuoji. Kai nespaudžia jokie deadlineʼai, įsipareigojimai, kai nėra jokių formatų ir jokių „reikia“, „būtina“, „privaloma“. Taip nutiko ir su komiksų idėja: atsiranda jie tarsi savaime, be ypatingų pastangų, kai tik tarp darbų kasdienybėje užplaukia kokia nors mintis. Tiesa, komiksų žanras Lietuvoje nėra toks populiarus ir paklausus kaip, tarkime, Vakaruose. Pas mus labai nedaug tėra išleista komiksų knygų suaugusiesiems, todėl šiek tiek nustebau, kai vieni leidėjai pasiūlė savo istorijas su Niku suguldyti į knygą. Jei pavyktų rasti rimtesnių rėmėjų, kodėl gi ne. Nors tokiu atveju jau būčiau įsipareigojęs, spaudžiamas ir laiko, ir komiksų skaičiaus. Taigi jau reikėtų tam tikros disciplinos, tai būtų kaip dar vienas prisiimtas darbas, prarasčiau šiokią tokią laisvę ir spontaniškumą. Tiesa, pats, kaip skaitytojas, niekada nebuvau įsitraukęs į komiksų žanrą, esu skaitinėjęs gal vieną ar dvi knygas. Matyt, kaip ir daugumai menininkų, komiksai neatrodo rimta literatūra, o menininkas juk negali skaityti paviršutiniškų dalykų, – šypsodamasis dėsto Dominykas. – Iš tiesų esu geros rimtos literatūros šalininkas, bet juk tokios pasaulyje yra ir piešinių pavidalu. Man patinka stebėti žmogaus elgesį su gyvūnu ir gyvūno – su žmogumi. Sykį atsipalaidavimo po įtemptų darbų akimirką ėmiau stebėti ir tarsi nevalingai fotografuoti savo Niką – įsijaučiau taip, kad atrodė, jog jo reakcijos į mano veiksmus gana logiškos ir psichologiškai tikslios. Atrodė, kad jis mezga su manimi pokalbį. Žvilgsnis, galvos ir viso kūno judesiai išdavė tai, kas galėtų patikrinti mano dėmesį ir meilę jam, tarsi kartu būtume dėlioję bendrų veiksmų planus: kada pasivaikščioti, kada ruošti maistą, kada kuriam maudytis ir panašiai. Mano komiksų partneris – reto išmintingumo šuo: jis niekada nesikels pirmas ir nereikalaus, kad staiga jį vesčiau į lauką, jis prabus tik tada, kai jau būsiu išėjęs iš dušo...