Žmonės.lt redakcijoje viešėjęs Aleksandras Rybakas: „Mieliau žiūrėsiu į moterimi persirengusį barzdotą vyrą, turintį kažką stipraus savo akyse, nei į tobulą blondinę tuščiu žvilgsniu“

Norvegijai 2009-aisiais „Eurovizijoje“ atstovavęs ir su daina „Fairytale“ pergalę išplėšęs A.Rybakas į Lietuvą atvyko tam, kad pristatytų animacinio filmo „Kaip prisijaukinti slibiną“ tęsinį – dalyvaus juostos „Kaip prisijaukinti slibiną 2“ premjeroje.

Kelintą kartą viešite Lietuvoje? Panašu, kad esate čia dažnas svečias – koncertuojate, dalyvaujate televizijos laidose...

Lietuva po „Eurovizijos“ man yra viena iš dešimties pačių svarbiausių šalių Europoje. Mano šokėjos yra lietuvės, jos gyvena Kaune – tai grupė „Time To Show“. Kartu su jomis koncertavau Norvegijoje, Azerbaidžane, Turkijoje, kitose šalyse. Mano vadybininkas Baltijos šalims taip pat lietuvis, Ramūnas. Džiaugiuosi savo lietuviška komanda, dėl jos man paprasta grįžti į Lietuvą vėl ir vėl. Be to, iš 700 tūkst. mano „Facebook“ puslapio gerbėjų didžiulė dalis yra lietuvių. Todėl ir koncertuodamas Lietuvoje surenku didelę publiką – gerbėjų ateina vis daugiau ir daugiau. Ačiū jiems.

Jei tiek daug dirbate su lietuviais, gal ir lietuviškai pramokote?

Ne, tačiau Lietuvoje man labai lengva – daug žmonių čia kalba angliškai, taip pat rusiškai. Džiaugiuosi tuo, nes galiu kalbėti bet kuria iš šių kalbų. Nors ne visada suprantu pašnekovus, jie mane supranta puikiai.

Šįkart į Lietuvą atvykote tam, kad pristatytumėte naują animacinį filmą „Kaip prisijaukinti slibiną 2“ – jūsų nauja daina „Into a Fantasy“ įtraukta į filmo garso takelį. Dažnai kuriate muziką filmams?

Norėčiau, kad taip būtų, tačiau dabar tik pradedu. Mane nuolat kviečia kaip atlikėją, ir tai taip pat smagu, tačiau būtų gera tapti ir atpažįstamu kompozitoriumi. Tai yra tai, kuo norėčiau būti. Tiesą sakant, prieš trejus metus esu sukūręs dainą kitam filmui „Juodas apšvietimas“, taip pat vienam filmui vaikams „Yohan“. Tačiau šįkart viskas kitaip, nes filmą kūrė kompanija „DreamWorks Animation“ – jie man kaip Biblija.

Galbūt sulaukėte ir daugiau kvietimų kurti muziką filmams?

Tiesą sakant, ir šįkart tai nebuvo kvietimas. Jei taip galima pasakyti, pats save pakviečiau. Dainą „Into a Fantasy“ parašiau likus trims mėnesiams iki filmo premjeros. Nemaniau, kad jie turės laiko bent išklausyti tą dainą – man svarbiausia buvo ją išleisti ir nusiųsti „DreamWorks Animation“. Tačiau jie jos paklausė ir pasakė, kad nors viskas jau baigta, vis tiek pagalvos. Prabėgus dviem savaitėms dar buvau negavęs jokio atsakymo – galvojau, jie turi daug darbų, taigi nieko tokio. Tačiau staiga jie man parašė elektroninį laišką – pasakė, kad nori „ką nors nuveikti“ su mano muzika. Man tai jau buvo didelis pasiekimas – vien tai, kad jie paklausė mano dainos.

Kalbant apie filmus... Esate charizmatiška asmenybė – gal kada ir pats vaidinote filme ar seriale? Norėtumėte pabandyti?

Nesu vienas geriausių Norvegijos aktorių, tačiau manau, kad jei man pasiūlytų gerą personažą, kuris man tiktų, padirbėčiau neblogai. Jaučiuosi atlikęs labai gerą darbą norvegiškoje filmo „Kaip prisijaukinti slibiną“ versijoje (A.Rybakas įgarsino pagrindinį filmo veikėją Žagsulį, – aut. past.). Labiausiai norėčiau suvaidinti vieną kompozitorių – jis nėra labai žinomas, tačiau gyveno prieš 200 metų, buvo smuikininkas, taip pat – Šopeno, Paganinio, daugelio kitų didžių kompozitorių draugas. Jaučiuosi šiek tiek panašus į jį. Vis dėlto manau, kad svarbiausia gyvenime puoselėti savo pagrindinį talentą – mano talentas yra groti smuiku, o ne vaidinti. Visa kita man yra tiesiog smagu: popmuzika, džiazas – man tai eksperimentas.

Prieš penkerius metus laimėjote „Eurovizijos“ konkursą. Nors tai, atrodo, buvo seniai, mes vis dar pristatome jus kaip „Eurovizijos“ žvaigždę. Ar tai jūsų nenervina?

Nervintų, jei pristatytumėt kaip „Eurovizijos“ pralaimėtoją. Tačiau kadangi aš laimėjau, viskas puiku.

Dabar žiūrite „Euroviziją“?

Žinoma. Šįmet buvau labai įsitraukęs į konkursą – man patiko nugalėtoja Conchita, taip pat Nyderlandai. Manau, tai buvo viena „kiečiausių“ dainų „Eurovizijoje“ per daugelį metų. Esu patenkintas šių metų konkursu.

Šių metų „Eurovizija“ tam tikra prasme virto tikru skandalu. Žinoma, kalbu apie Conchitos Wurst pergalę, kuri sukėlė daug aistrų. Kaip manote, kodėl Austrija šįmet laimėjo – dėl dainos ar panelės su barzda?

Dėl dainos. Nesu barzdų ekspertas, taigi nežinau, ar galiu ką nors sakyti, tačiau tikiu ta koncepcija ir tai – svarbiausias dalykas. Daug mieliau žiūrėsiu į vyrą, persirengusį moterimi, tačiau turintį barzdą ir kažką labai stipraus savo akyse, nei į tobulą blondinę tuščiu žvilgsniu. Man svarbiausia matyti, kad kažkas už viso to slypi. Manau, Conchita taip įtikino žmonės todėl, kad tikėjo savo daina.

Dalis kritikų sako, kad po Conchitos pergalės tam, kad laimėtum „Euroviziją“, reikia į sceną lipti nuogam arba stengtis atrodyti kaip įmanoma kvailiau. Kartą jūs laimėjote šį konkursą. Gal galėtumėte pasidalinti savo receptu, kaip pasiekti pergalę su lietuviais? Mes labai norim, bet vis nepasiseka.

Dažniausiai sakydavau, kad norėdami sužibėti „Eurovizijoje“ stenkitės kaip įmanoma labiau atitolti nuo radijo standartų. Manau, „Eurovizija“ yra vieta, kur žmonės negalvoja apie standartus, nesistengia kopijuoti amerikietiško skambesio, kuris dabar dominuoja. Juk tam, kad tave grotų radijas, turi būti panašus į Madonną, Beyoncę ar Justiną Bieberį. O „Eurovizija“ yra scena, kur gali būti savimi. Tačiau taip aš kalbėjau prieš metus. O šįmet Nyderlandų daina buvo tobulas kūrinys radijui ir jie beveik laimėjo. Taigi „Eurovizijoje“ nėra taisyklių, todėl ji ir yra tokia gera.

O politika? Ar tai – politinis konkursas?

Ne. Manau, kad šalys dažnai balsuoja viena už kitą, kaip tą daro Kipras su Graikija, tačiau tai vyksta ne dėl kaimynystės ar politikos. Jie tiesiog supranta vieni kitų kultūras: kai visi sako „kas čia“, Kipras sako „O, tai kaip tik tai, ką mes mėgstame“. Kultūrine prasme taip pat juk ir su Lietuva, Latvija ir Estija, taip pat ir slavų ar skandinavų šalyse. Tačiau tai dėl kultūros, ne politikos. Jei tau pasiseka pakerėti visas kultūras taip, kaip tai padarė „Lordi“ ar, pavyzdžiui, aš, tada ir laimi.