Metalo konstrukcijos. Seno medinio kryžiaus fragmentas. Moteris, einanti tarsi į niekur. Apsilupusi namo siena... Su Sigitu PARULSKIU (56) vartome pluoštą nespalvotų nuotraukų. Fotoaparato užfiksuotos akimirkos, kurias apžiūrime rašytojo namuose, galėtų papasakoti ne mažiau nei knygos puslapiuose sustabdyti žodžiai.
Turite surengti parodą. Neįtikėtina, kaip taikliai nuotraukose fiksuojate kasdienybės ir laiko ženklus...
Sakote? Nežinau... Kartais atrodo, kad tai įdomu tik man pačiam. Neseniai į lietuvių kalbą verčiau Davido Parko knygą „Kelionė į nepažįstamą šalį“. Joje radau autoriaus cituojamus amerikiečių gamtosaugininko ir fotografo Anselio Adamso žodžius, kad fotografijos neatsiranda kiekvieną kartą nuspaudus fotoaparato mygtuką.
Fotografijoje susijungia viskas, ką nuveikei iki to kadro – ką skaitei, kokios muzikos klauseisi, kokius paveikslus ar filmus žiūrėjai. Iš pradžių turi daug visko sukaupti, kad atsirastų nuotrauka. Tas pats ir su rašymu – iš tavęs išeina tai, ko anksčiau prigrūdai į savo dvasios sandėlį.