Žolininkė Adelė Karaliūnaitė: apie paparčio žiedo ieškojimą, kupoliavimą ir Joninių maudynes
Vien garsiausių šalies žolininkių Adelė Karaliūnaitė per Jonines vos spėja suktis. Beveik savaitę šią šventę švenčianti moteris spėja aplankyti ne vieną Joninėms skirtą renginį, susitikti su kitais žolininkais ir, žinoma, pasimėgauti trumpiausia vasaros naktimi.
Žmonės.lt kalbinta moteris papasakojo, kokių tradicijų yra laikomasi per Jonines, kaip reikia kupoliauti ir kodėl maudynės trumpiausią naktį yra stebuklingos.
„Joninių naktis iš tiesų yra stebuklinga, kitokia nei visos kitos. Gerai, kad turime laisvą dieną, nes žmonės aplanko savo artimuosius, nuvažiuoja į svečius, į gamtą. Visiems, net jei yra invalido vežimėlyje ar su ramentais, sakau, kad būtina pajudėti iš namų, pasimatyti su kaimynais, susitaikyti, jei esi susiginčijęs ar grąžinti moralines skolas, – pabrėžia pašnekovė. – Tą naktį viskas yra atleidžiama, ridenamasi po žolę, susikabinus dainuojama ir šokama. Tai tikrai didelė šventė, ji būna tik kartą per metus, dėl to yra nepakartojama. Pats gamtos gražumas, pats žydėjimas.“
Kupoliavimas
„Per Jonines jaunimas pindavo vainikus: reikia eiti septynis žingsnius į šiaurę, nuskinti žolę, septynis žingsnius į rytus, nuskinti žolę, septynis žingsnius į pietus, nuskinti žolę, septynis žingsnius į vakarus, nuskinti žolę, apsisukti tris kartus ir vėl eiti. Tol, kol surinksite septynias ar devynias žoles ir sudėti jas į kupolę“, – portalui Žmonės.lt pasakojo Adelė.
Vėliau, dalis augalų užkišama tvarte už balkio, kad saugotų nuo perkūno ir ugnies, vėlesniais laikais buvo kišama ir už šventų paveikslų namuose, o jaunos netekėjusios merginos tą surinktą puokštę dėdavosi po pagalve.
„Aišku, tą naktį jaunimas nemiegodavo, bet jeigu kokia senmergė pamiegodavo kokią valandą, susapnuodavo tą, už kurio užtekės“, – jaunoms ir netekėjusioms merginoms sufleravo A.Karaliūnaitė.
Štai žolininkės, kuri yra kilusi iš Joniškėlio, krašte kupole vadinama ugnis, kuomet ant ilgos karties iškeliamas seno vežimo ratas, papuošiamas vainiku iš augalų, degute mirkytomis pakulomis, kurios neleisdavo kupolei užgęsti.
„Reikėdavo, kad degtų iki tol, kol patekės saulė. Taip ji buvo tarsi pavaduojama. Visi rungdavosi, kas padarys aukštesnę kupolę“, – prisiminimais apie jaunystės Jonines pasakojo Adelė.
Joninių dienomis surinktos žolelės yra ypatingai vertingos. Šiuo metu ypač gausu žolelių, turinčių raminamąjį poveikį. Todėl norintiems nuraminti savo nervus, atsikratyti streso, A.Karaliūnaitė pataria rinkti jonažolės, siauralapį gaurometį, rugiagėles, ožkabarzdį dirvinį asiūklį.
Paparčio žiedo paieškos
Tačiau svarbiausia Joninių tradicija yra paparčio žiedo ieškojimas. Žiedo, kuris, daugelio tikinimu, net neegzistuoja. Visgi Adelė galvoja kitaip ir sako, kad paparčio žiedas tikrai sužydi Joninių naktį.
„Jo žiedas yra labai gražus, turi didelę prasmę, tik tiek, kad jis pažydi vieną sekundę ir tas, kuris jį matė, negali nieko pasakyti, nes, jeigu pasakys apie žydintį papartį, praras visas žiedo dovanotas galias, – portalui Žmonės.lt sakė A.Karaliūnaitė. – O kad papartis žydi mes matome iš žmonių gyvenimų. Kiek žmonių gyvena sėkmingai, turi gražias šeimas, sveikus vaikus. Ko ne paparčio žiedas yra gražus ir sveikas kūdikėlis?“
Stebuklingos maudynės
Kita svarbi Joninių tradicija yra maudynės. Pasak A.Karaliūnaitės, vanduo turi daug gydančių savybių, padeda apsivalyti kūnui.
„Taip pat, labai gerai, kai per Jonines būna perkūnija. Ji perkūnija mūsų kūną. Lietuviai turi tokį žodį, bet nesusimąsto, ką jis reiškia. Tai reiškia, kad mes persikūnijame, kad kūnas atsijaunina, atsišviežina, atsikrato įvairiausių negalavimų ir ligų. Tai didelė pagalba iš gamtos“, – sako garsi žolininkė ir patikina, kad nėra skirtumo, kokiame vandenyje maudytis – upės, ežero ar tvenkinio.
