Zootechnikos mokslų daktaru tapęs milijonierius Tautvydas Barštys: „Nesu tipiškas mokslininkas“
Verslininkas, įmonių grupės „Kauno grūdai“ generalinis direktorius Tautvydas Barštys – dabar dar ir diplomuotas mokslų daktaras. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijoje jis apsigynė disertaciją tema „Seleno ir vitamino E įtaka viščiukų broilerių produktyvumui, virškinimo procesams ir produkcijos kokybei“ bei tapo zootechnikos mokslų daktaru.
„Mokslas – šviesa, o be jo – prieblanda“, – įsitikinęs verslininkas. Būtent tokiais žodžiais jis pradeda pokalbį ir atsako į klausimą, kodėl milijonieriui vis dar reikia mokytis.
„Verslas – ne loterija, kad paėmei bilietą ir jau milijonierius. Darome dideles apyvartas, turime daug darbuotojų, jeigu netobulėsime, nebus ir sėkmės, nes niekas nieko šiais laikais neatneša ant lėkštutės“, – portalui Žmonės.lt sakė T.Barštys.
Reikia nuolat tobulinti žinias
Tai, kad kalendorius įkelia mus į 2014-uosius metus, tai realiai dar nereiškia, kad mes juose iš tikrųjų ir esame.
Verslininkas įsitikinęs, kad mokytis niekada nevėlu, mat šiais laikais viskas labai sparčiai keičiasi, žinios turi būti nuolat atnaujinamos, nes, anot jo, kažkada baigęs kurios nors srities mokslus jau po keliolikos metų tos pačios srities gali nebeišmanyti.
„Tai, kad kalendorius įkelia mus į 2014-uosius metus, tai realiai dar nereiškia, kad mes juose iš tikrųjų ir esame. Žinios yra privalomos, būtinos, nes, tarkim, ateina darbuotojas į darbą 2005-aisiais ir nuo tada į save nebeinvestuoja iki 2014-ųjų. Jis bus kolektyvui kaip balastas, tačiau juk reikia, kad kažkas irkluotų tą valtį į priekį, būtų kitiems sektinu pavyzdžiu. Todėl ir pats stengiuosi neatsilikti nuo jaunesnių, neužstrigti su žiniomis jau praėjusiuose metuose“, – savo poziciją dėstė pašnekovas.
Verslininkas įsitikinęs, kad nors ir kiek investuotum į technologijas, žmogaus darbo niekas nepakeis, todėl tobulėti skatina ir savo darbuotojus.
„Mūsų turtas – mūsų žmonės. Skatiname juos mokytis, jeigu studijuodami baigia įvertinimu virš aštuonių, įmonė sumoka už mokslą. Reikia kuo mažiau tokių situacijų, kaip antai, būna, atvažiuoja auditoriai ir jie taip mandagiai pasako – jūsų žmogiškuosius išteklius šiek tiek aplenkęs laikas. Naujausios įrangos įsigyti nėra jokių problemų, bet ją valdantis žmogus irgi turi būti išprusęs. Juk jau vien paėmus naujausią telefoną supranti, kad irgi reikia žinių, kad normaliai jį suvaldytum, išgautum iš jo maksimalią naudą. Perkame labai brangią įrangą ir jeigu darbuotojui stinga žinių, kaip su ja išgauti maksimumą, patiriame didžiulius nuostolius“, – atviravo verslininkas.
Netipiškas mokslininkas
Zootechnikos mokslų daktaru tapęs T.Barštys savęs mokslininku nevadina – anot jo, šie mokslai užtvirtino tai, ką jis daro jau daug metų. Verslininkas įsitikinęs – teorija labai reikalinga, nes sutvirtina praktines žinias.
„Tikrai negaliu sakyti, kad esu tasai tipinis mokslininkas, esu labiau praktikas-mokslininkas. Mano darbas labiau praktinis link mokslinio, o ne atvirkščiai. Disertacija buvo apie tai, kuo aš ir gyvenu jau apie trisdešimt metų“, – sakė jis.
T.Barštys neabejoja, kad bus tokių, kurie manys, jog jokio darbo jis nerašė, o garbingą laipsnį tiesiog nusipirko – juk tikrai turi tam visas galimybes. Į tokius pasvarstymus jis turi ką atsakyti: „Manau, kad daug žmonių galvoja, kad nusipirkau baigiamąjį darbą, kad man jį kažkas parašė. Jiems palinkėčiau gyventi savo gyvenimus, o ne mano. Kai žmonės gyvena kitų gyvenimus – jiems būna be galo sunku.“
„Nori nenori turi mokytis, kad su darbuotojais galėtum būti lygiavertis diskusijos partneris, kad nereikėtų apsimetinėti, kad žinai kas apie ką kalbą, o kad iš tiesų žinotum“, – pokalbį baigdamas priduria T.Barštys.