Į Kauno Daugirdo amfiteatrą trečiadienį vakare rinkosi italų atlikėjo Zucchero gerbėjai ne tik iš Kauno, bet ir visos Lietuvos. Minioje prie scenos buvo galima sutikti ir legendinės grupės „Rondo“ lyderį Aleksandrą Ivanauską-Farą, kuris drauge su šeima mėgavosi nuotaikinga muzika.
Vos pasibaigus koncertui A.Ivanauskas-Fara sutiko pasidalinti savo įspūdžiais.
– Ar patiko koncertas?
– Labai patiko, gavau daugiau nei tikėjausi. Labai gerą įspūdį paliko – gera nuotaika, gera muzika, labai energingas, gražus, geras šou. Dvi valandas prikaustė dėmesį taip, kad nė kiek neprailgo – atrodo, kad koncertas truko tik 10 minučių.
– Tiesa, kad esate Zucchero gerbėjas?
– Taip, čia vienas iš mano mėgstamiausių dainininkų.
– Ar pirmą kartą buvote jo koncerte?
– Kiek žinau jis yra buvęs Lietuvoje, bet aš jo koncerte apsilankiau pirmą kartą.
– Gal pats itališkai šiek tiek suprantate?
– Oi, trupėlį ... Allora (juokiasi)
– Sutinkate, kad nėra taip svarbu suprasti dainos žodžius, svarbiausia, kad pati muzika būtų gera?
– Tai aišku, tikrai neprivalai mokėti kalbą, suprasti žodžius. Kai uždainuoja tokias dainas kaip „Baila Morena“, „Tequila Bum Bum“ arba „Senza una Donna“ toks pasaulinio masto atlikėjas, nebereikia nieko suprasti. Labai džiaugiuosi, kad čia apsilankiau.
– Kaip manote, kodėl susirinko ne per daugiausiai žmonių?
– Manau, tikrai ne dėl to, kad kažkas negerai su koncertu. Tam galėjo turėti įtakos nauja vieta, nes paprastai visi renginiai vyksta „Žaligirio“ arenoje. O čia naujovė, dar bijo žmonės pirkti bilietus, bijo rizikuoti dėl oro ir panašiai.
– O kaip jums atrodo ši idėja organizuoti koncertus Daugirdo amfiteatre?
– Gera idėja. Jei taps tradicija vasarą čia rengti festivalius, tai ji tikrai prigis.
– O jums jau teko čia pasirodyti?
– Teko čia groti ir su Božolė choru, ir su grupe „Rondo“ dar gegužės 31 dieną. Tik mums labai nepasisekė su oru, buvo baisi liūtis, vėjas išvartė visas tvoreles, tačiau mes vis tiek grojome sąžiningai dvi valandas. O kiek buvo atėję mūsų gerbėjų per tokį orą ir nepabūgo pasilikti! Jie tikrai verti pagarbos ir dėl jų mes grojome nekreipdami dėmesio nei į lietų, nei į vėja, nei į griausmus ar žaibus.
