Žudiko J.Kadamovo istorija – D.Dargio knygoje: nuo „Vilniaus brigados“ iki JAV kelio nusėto lavonais
Rašytojo Dailiaus Dargio knyga „Holivudo monstras iš Lietuvos“ – istorija apie vaikiną iš Vilniaus Kalvarijų gatvės, suplanavusį kraupias žmogžudystes Amerikoje. Nusikaltėlis Jurijus Kadamovas šiuo metu įkalintas JAV, kur laukia, kada jam bus paskirtas mirties bausmės laikas. Prisimenate per 2018-ųjų „Oskarus“ liaupsintą Guillermo del Toro filmą „Vandens forma“? Kas žino, jei ne šis, iš Lietuvos kilęs nusikaltėlis, galbūt, 1962 m. sovietų filmo „Žmogus amfibija“ perdirbinio būtų reikėję laukti dar ilgiau.
„Vilniaus brigadai“ anksčiau dirbęs Jurijus Kadamovas beveik prieš 30 metų viską metė ir išskrido į JAV. Nuo pirmųjų dienų Los Andžele įsikūrė Ensino rajone netoli Holivudo. Tačiau šiokia tokia patirtis su „Vilniaus brigada“ jį nuvedė į Los Andželo rusų mafiją, sudarytą iš atvykėlių iš buvusios Sovietų Sąjungos, – rusų, ukrainiečių, latvių, kitų tautybių atstovų.
Rusų mafijos priedanga buvo kuklios akvariumais prekiaujančios firmos darbuotojai, kurie apsimetinėjo įtakingais Holivudo kino studijų prodiuseriais. Vaidyba buvo tokia įtikinama, kad užkibo pirmosios aukos iš buvusios Sovietų Sąjungos. Netrukus buvo rasta bendra kalba, mat atsispirti greitai karjerai „iliuzijų fabrike“, garantuojančiai turtingą gyvenimą ir šlovę, gali retas.
Būdami riboto intelekto, turėdami skurdžią gyvenimišką patirtį, stokodami meninių gabumų vadinamieji prodiuseriai nesugalvojo nieko geresnio, nei eiti dar „Vilniaus brigados“ išmintais kruvinais pėdsakais. Jų aukomis tapo žmonės, pasižymėję Sovietų Sąjungos kinematografijoje ir turėję tikslą sukurti garsaus sovietinio kino filmo „Žmogus amfibija“, sutraukusio daugiamilijoninę žiūrovų auditoriją, holivudinį perdirbinį, tikėdamiesi tokio pat milžiniško pasisekimo Vakarų pasaulyje. Pasitelkę talentingus sovietinio kino grandus tikrieji prodiuseriai planavo įsteigti kino studiją „Matador Media“ ir įgyvendindami savo kūrybinius sumanymus įsitvirtinti svajonių fabriku vadinamame Holivude. Juk čia neprastą karjerą jau buvo padarę Ilja Baskinas (tiesa, gimęs Latvijos sostinėje Rygoje), Savelijus Kramarovas, Vladimiras Maškovas.
Vilniečio, dalyvavusio nužudant penkis žmones, byla – tik viena iš daugelio Holivudo kriminalinių istorijų. Beveik kiekvienais metais „svajonių fabriką“ drebina dramos, pasibaigusios nužudymais, savižudybėmis ir seksualiniais skandalais. Taip praeityje kuklus verslininkas iš Kalvarijų gatvės, Jungtinėse Amerikos Valstijose nuteistas mirties bausme už nužudymus ir išpirkos reikalavimą, tapo Holivudo bulvarinės žiniasklaidos herojumi.
Dailiau, papasakokite, kaip jūsų dėmesio centre atsidūrė pagrindinis knygos herojus, mirties bausme nuteistas Jurijus Kadamovas?
Juo domėjausi jau seniai, dar prieš parašant savo kitas knygas. Mane intrigavo, jog iš pirmo žvilgsnio paprastas, artimųjų kaip nuoširdus vyrukas apibūdinamas Jurijus, galėjo įvykdyti tokius žiaurius nusikaltimus. J. Kadamovo nusikalstama veikla aprėpė Holivudą, viskas nutiko tikrai neeilinėje vietoje. Toji vieta apgaubta gausybės paslapčių, mistikos ir apipinta legendomis.
Jurijus – ne koks liūdnai pagarsėjęs „treninguotas emigrantas“
Jurijus – ne koks liūdnai pagarsėjęs „treninguotas emigrantas“ – anaiptol, kai kurie duomenys leidžia manyti, kad jis su savo sėbrais planavo šturmuoti Holivudą ne vien nusikaltimais, bet ir įsitraukti į filmų kūrimą. Pagrindinis jo bendrininkų tikslas buvo perkurti „holivudine“ maniera to meto Sovietų Sąjungos šedevrą – filmą „Žmogus – amfibija“. Jei visi Jurijaus bendrai būtų išlikę gyvi, neabejoju, kad filmas „Vandens forma“ būtų buvęs pastatytas kur kas anksčiau.
Keisčiausia, jog Jurijus sugebėjo ne tik nusigauti iki Amerikos, bet ir ten suplanuoti pačius sukčiausius, žiaurius nusikaltimus. Paprastas vyrukas iš Kalvarijų gatvės. Jis nė iš tolo neturėjo tokios įtakos ir ryšių, kaip praeityje įtakingas, bet dabar liūdnai pagarsėjęs Holivudo filmų prodiuseris Harvey Weinsteinas, kuris kaltinamas seksualiniu priekabiavimu.
Greičiausiai, jei gyventume Amerikoje, apie Jurijų sukurtume visą „Netflix“ dokumentikos serialą...
Šiuo metu Jurijus apsimetinėja kvaileliu, net nemokančiu anglų kalbos – kaip galvojate, ar tai – melas ir jis tiesiog yra gudrus, suktas recidyvistas?
Na, nenorėčiau apsimesti Jurijaus advokatu, tačiau pripažinkime – JAV teisinė sistema yra itin savotiška. Jurijaus gudrumu galima neabejoti – pernai mūsų Užsienio reikalų ministerija gavo notą iš Jurijaus, kad būtų leidžiama protestuoti prieš „neteisėtą“ jo sulaikymą Amerikoje, mat jis „turi teisę į teisingą teismą“.
Man yra tekę bendrauti su Jurijaus advokatu, jis tikrai paliko sąžiningo, teisingo žmogaus įspūdį
Man yra tekę bendrauti su Jurijaus advokatu, jis tikrai paliko sąžiningo, teisingo žmogaus įspūdį. Jis užsiminė, jog Jurijui iš anglų kalbos į gimtąją rusų kalbą buvo išverstas tik galutinis teismo sprendimas, o su visa bylos medžiaga kaltinamasis nebuvo supažindintas. Jei iš tiesų taip yra, tuomet tai yra tarptautinis skandalas.
Jurijus Kadamovas teigia esąs nekaltas?
Skaičiau ir apeliacinio teismo sprendimą, ir skirtingų teisėjų, taip pat prisiekusiųjų bei prokurorų pastabas, – J. Kadamovas viską kategoriškai neigia. Pirmasis tesimo procesas baigėsi dar 2007 metų kovą, jis buvo sulaikytas 2002 – aisiais, o 2018 – ųjų gegužę jo byloje buvo paskelbtas apeliacinio teismo sprendimas.
Jurijus „atsėdėjo“ nelaisvėje penkerius metus be teismo sprendimo
Negalėčiau drąsiai tvirtinti, kad Amerikoje teismai vyksta objektyviai – šiaip ar taip, Jurijus „atsėdėjo“ nelaisvėje penkerius metus be teismo sprendimo. Kai kurie Kadamovo bendrai taip pat „sėdi“, jo buvusi draugė – deportuota iš JAV.
Turite omenyje Jurijaus žmoną?
Ne. Lietuvoje likusią žmoną ir sūnų Jurijus paliko. Vėliau, jau Amerikoje, jis susirado kitą moterį.
Ji buvo aukų „viliotoja“. Nusižiūrėtus „taikinius“ meiliai užkalbindavo, o po to Jurijus su savo sėbrais su jais susidorodavo. Kalbama, kad amerikiečiai dėl žiaurių grupinių nusikaltimų prieš žmones neatleidžia.
Jurijaus bendrininkai neneigia, jog kartu su Jurijumi plovė pinigus ar užsiėmė kontrabanda
Jurijaus bendrininkai neneigia, jog kartu su Jurijumi plovė pinigus ar užsiėmė kontrabanda, tačiau nei vienas nepaminėjo, kad J. Kadamovas būtų atsakingas nors už vieną nužudymą.
Tokie teiginiai jums kelia abejonių?
Įdomiai atrodo viskas ir sukelia dvejopų minčių. Liudijimų apie nužudymus nematyti ir oficialiuose teismo dokumentuose – tiesa, galbūt tą būtų galima išskaityti pirminiuose Los Andželo policijos raportuose, tačiau su jais man nebuvo leista susipažinti. Tiek Amerikos advokatų, tiek ir Lietuvos užsienio reikalų ministerijos atstovų atsakymai ar komentarai, susiję su šia byla, būdavo itin glausti, tad papildomos informacijos išpešti faktiškai nebuvo įmanoma. Kai mūsų politikas, dabartinis Seimo narys Ž. Pavilionis buvo Lietuvos ambasadorius JAV, maždaug 2012-2013 metais, jį tiesiog „kamuodavo“ įvairiausios JAV žmogaus teisių organizacijos dėl to, kad Jurijus sėdi nelaisvėje be konkretaus teismo sprendimo. Jurijus pats nuolat kreipdavosi į įvairiausias institucijas, tačiau niekas iš Lietuvos „nenorėjo su juo turėti reikalų“. Net paskambinus Los Andželo lietuvių bendruomenei, jie nieko konkretaus negalėjo arba nenorėjo pasakyti – tai mane nustebino.
Kadamovas, pamatęs, kad lietuviams jo likimas nerūpi, pradėjo grasinti, kad pasikeis pilietybę į Rusijos
Vėliau J. Kadamovas, pamatęs, kad lietuviams jo likimas nerūpi, pradėjo grasinti, kad pasikeis pilietybę į Rusijos – tai suveikė. Tuomet Lietuvos ambasadorius Ž. Pavilionis nuvyko į kalėjimą Indianos valstijoje pas J. Kadamovą – 2012 ar 2013 metais, prieš Kalėdas. Tas kalėjimas – vienas iš 10 griežčiausiai saugomų kalėjimų JAV. Žiniasklaida kartais šį kalėjimą net lygina su Gvantanamo kalėjimu. Ambasadoriui teko sugaišti net pusantros valandos vien praeinant visus patikros punktus. Ž. Pavilioniui aplankius Jurijų ir paklausus, ar jis dalyvavo nusikaltimuose, Jurijus atsakė, kad jis buvo tik vairuotojas, kuris nedarė jokios nusikalstamos veikos.
Vėliau, JAV tyrėjams atvykus į Lietuvą, šie negalėjo patikėti, kad J. Kadamovas gyveno paprastame, apšiurusiame daugiabutyje netoli Vilniaus Kalvarijų turgaus. Amerikoje dažnai žiniasklaida mėgsta itin sutirštinti spalvas – ypač, jei „nusikaltėlis“ yra imigrantas iš kitos šalies. Tai galimai turėjo įtakos ir prisiekusiųjų sprendimui – jie galėjo susidaryti nuomonę, kad Jurijus yra rusų mafijos narys, monstras ar galvažudys – o tai nebūtinai yra tiesa. Konkrečių įrodymų, kad J. Kadamovas žudė, byloje iš esmės nėra. Kadamovo buvę bendrai, kurie vėliau bendradarbiavo su FTB, teigė, kad „J. Kadamovas menkino savo aukų tautinę (žydų) kilmę ir galimai skandino žmones“ – tačiau ar tai nėra tiesiog elementarus melas, norint „išsukti savo uodegą“ – klausimas. Kas galėtų paneigti, kad Jurijaus bendrai ir jo buvusi mylimoji paprasčiausiai susimokė prieš jį, norėdami išvengti bausmių?
Su kiek žmonių teko bendrauti rašant šią knygą?
Su labai daug ir tikrai „margaspalve“ publika – kartais jaučiausi it papuolęs į serialą, nes kiekvienas herojus buvo vienas už kitą įdomesnis. Kai bendrauju su pašnekovais, laiko neriboju, o su kiekvienu iš jų buvo galima kalbėti net ne valandomis, o dienomis.
Pavyko prakalbinti pirmąją Jurijaus žmoną, kuri gyvena už Vilniaus, su kuria Jurijus turi sūnų
Man pavyko prakalbinti pirmąją Jurijaus žmoną, kuri gyvena už Vilniaus, su kuria Jurijus turi sūnų – jis taip pat kalbėjo su manimi, o jo biografija – taipogi spalvinga. Jurijus, išvykdamas į Ameriką, nenutraukė saitų su savo šeima – anaiptol, žmona ir sūnus planavo kartu apsigyventi JAV, tačiau negavo žalių kortų. Tiesa, vėliau Jurijaus išdavystės su kita moterimi buvo išaiškintos. Kalbinau ir buvusius Jurijaus verslo partnerius. Vienas iš jų net padėjo atskleisti žymiąją žurnalisto Vito Lingio žmogžudystę. Jie visi, kaip susitarę, stebisi, kad Jurijus galėjo šaltakraujiškai žudyti.
Bet juk Jurijui Kadamovui ir jo pagrindiniam bendrininkui paskirtos pačios griežčiausios – mirties – bausmės?
Taip, ir tai yra ganėtinai keista, turint omenyje tai, kad jį gynė itin aukšto rango bei gerai apmokami JAV advokatai. Reikėtų nepamiršti ir to fakto, kad visai tai vyko Los Andžele – viename brangiausių miestų Kalifornijoje, jei ne visoje Amerikoje. Keista ir tai, kad Jurijaus pirmoji žmona, gyvenanti Lietuvoje – itin sunkiai verčiasi. Kiek žinote „mafijozų“, kurių esamos ar buvusios žmonos sunkiai verstųsi?
Tai kodėl visgi pavadinote Jurijų monstru? Jei yra galimybė, kad jis – atpirkimo ožys?
Įdomu, kad tiktai vienas iš pašnekovų, buvęs Jurijaus verslo partneris, neabejoja Jurijaus kalte, jis ir paskatino giliau pasidomėti, ar tik J. Kadamovas ir nebuvo tavo tas žymusis Vilniaus brigados „kasininkas“, padėjęs išvežti milijonus dolerių iš Lietuvos į Ameriką bei tenai juos legalizuoti skaidriame versle. Beje, iškalbingas faktas, kad visi buvę įtakingiausi „brigadinių“ vyrai ir jų atžalos sėkmingai įsitvirtinę JAV. Ir šiandien Niujorke gyvena ir legaliame verslo dalyvauja netgi paties Boriso Dekanidzės (buvusio „Vilniaus brigados“ boso, V. Lingio žmogžudystės užsakovo, paskutiniojo Lietuvoje nuteisto mirties bausme 1995 m . liepą) sūnus. Nepamirškime, kad tais gūdžiais 97-aisiais ar 98 – aisiais narkotikų kontrabanda iš ar i Lietuvą užsiimti buvo žymiai lengviau.
Po ramiu veidu dažnai slepiasi pačios painiausios mintys. Man teko susipažinti su bylos medžiaga. Monstru Jurijus buvo tituluojamas ir JAV žiniasklaidoje, kur jis ir jo nusikaltimų bendrininkai buvo praminti tiesiog monstrų mafijos atstovais. Be viso to, prisidėjo ir mane pakankamai šokiravusios vienos nužudymo nakties iškalbingos bei žiaurios aplinkybės.
Negi toks elgesys priskiriamas blaiviai mąstantiems normaliems asmenims?
Vieną vakarą, kai buvo nužudytas verslininkas A. Umanskis, žudikų trijulė J. Kadamovo furgonu, kuriame gulėjo verslininko lavonas, neskubėdama nuvažiavo į bendro J. Michaelio namus. Čia jie atsipalaidavę, laukdami, kol sutems, trise sėdo prie J. Michaelio moters paruoštos vakarienės stalo. Na, o tada kuo ramiausiai pavakarieniavo, tarpusavyje laidė įvairius juokelius. Galiausiai sočiai pasistiprinę banditai automobiliu pajudėjo į tradicinę savo aukų laidojimo vietą – prie Naujojo Melounso vandens telkinio, kur nuo tilto švystelėjo aukos kūną į ežerą. Atlikę dar vieną kraupų darbą vyrai ramiausiai išsiskirstė. Negi toks elgesys priskiriamas blaiviai mąstantiems normaliems asmenims? Manau, kad tokie faktai rodo, jog jie kai kada elgėsi kaip tikri ir negailestingi monstrai, apie kurių nusikaltimus galima būtų susukti įspūdingą siaubo filmą...