Žurnalistas Orijus Gasanovas: „Vaikystėje buvau benamių konkurentas"
„Augau tik su mama, namuose nebuvo pinigų ir maisto. Pragyventi tekdavo iš tuometinio minimumo, kurį gaudavo mama – 280 litų. Kai jie baigdavosi, šaldytuvas likdavo tuščias. Tada pažadėjau sau užaugęs gyventi taip, kad manasis visada būtų pilnas gėrybių“, – jau šį vakarą 19.30 val. LRT laidoje „Gyvenimas“ atviraus žurnalistas Orijus Gasanovas.
Šiandien jo pilna visur: TV ekrane, radijo eteryje, jo tekstai spausdinami žurnaluose ir internete, o socialiniuose tinkluose O. Gasanovas yra vienas iš labiausiai sekamų nuomonės formuotojų, kas mėnesį susižeriančių didžiulius honorarus. Vienu metu jo galvoje sukasi milijonas minčių, apie darbus jis galvoja net miegodamas, o šiuo metu jų turi net... šešis! Vis dėlto, kaip egzotiško gymio vaikinui, paauglystėje dėl to patyrusiam patyčias, pavyko pasiekti karjeros aukštumų?
„Visada norėjau būti barmenu arba žurnalistu“, – juokais prisipažins ir atvirai papasakos savo kelią į sėkmę O. Gasanovas. Pirmasis Orijaus „verslas“ buvo automobilių plovimas – vaikinas net buvo subūręs kiemo draugų brigadą. Vėliau, prireikus daugiau pinigų, jis sumanė kitą veiklą – vadovavo būriui paauglių, kurie rinkdavo tuščius butelius ir juos priduodavo į supirktuvę.
„Aš būdavau benamių konkurentas. Įsivaizduokite, berniukų šaika iš vienos naujamiesčio gatvės surinkdavo butelius iš visų aplinkinių kiemų, net po koncertų Vingio parke. Mūsų brigada vienoje pusėje, benamiai – kitoje“, – smagias istorijas laidos „Gyvenimas“ žiūrovams pasakos 32-jų Orijus.
Kolegos O. Gasanovą kažkada yra pavadinę skandalingiausiu Lietuvos žurnalistu, tačiau šis epitetas ne itin džiugina LRT laidos „(Ne)Emigrantai“ bendraautorių. Sako, tokį jo įvaizdį kuria drąsūs straipsniai spaudoje, aštrus liežuvis radijo eteryje ir televizijoje pasakojamos ryškios emigrantų istorijos. Nesibaigiančios kelionės po pasaulį ir netikėtos naujos pažintys šiandien Orijaus kasdienybė. Tiksliau gyvenimas, apie kurį svajojo nuo paauglystės. Ne tik svajojo, bet ir atkakliai siekė, o tai daryti pradėjo dar penktoje klasėje.
„Žiūrėdavau televiziją, skaitydavau laikraščius ir tai turbūt buvo dėl to, kad augau su mama ir seneliu, jis labai mėgo žiniasklaidą, o aš, leisdamas laiką su juo, taip pat ėmiau domėtis žurnalistika. Kiti žaidė kareivėliais, mergaitės – lėlėmis, o mano visi žaislai buvo „žurnalistiniai“ – net samčiai ir puodai buvo mikrofonai ir t.t. Nuo ketvirtos klasės žinojau visus Lietuvos žurnalistus, rašydavau į sąsiuvinį jų vardus bei pavardes ir man jie būdavo kaip herojai. Dabar sutinku šiuos žmones ir kartais apsikabinu, paspaudžiu ranką“, – laidos „Gyvenimas“ vedėjui Edvardui Žičkui šįvakar atviraus įprastai kitapus ekrano liekantis žurnalistas O. Gasanovas.