Žurnalo „Laima“ naujausiame numeryje skaitykite: Apie kokį vyrą šiandien pasakytumėte: jis – mūsų laikų herojus?!

Mūsų dienų herojai

Jie gerokai skiriasi nuo dešimtmečiu vyresnių, iki išsekimo kūrusių didelius verslus, o kartais net balansavusių ant leistina ir neleistina ribos. Vyrai, kuriems čia pat arba jau yra keturiasdešimt, sėkmingai dėlioja į lentynėles visas gyvenimo sritis, nė vienos nenuskriausdami, disciplinuotai laikosi sporto režimo tobulindami kūną, sveikai gyvena, teisingai mąsto ir teigiamai elgiasi. O ar jaučiasi laimingi?

Etiketė „sėkmingas žmogus“ tėra tik etiketė – niekas nesigilina, kokia tos sėkmės kaina ir ką, ją gaudant, reikėjo įveikti.

Advokatas Mažvydas Misiūnas tiesiog spinduliuoja energija. Jau iš tolo matai: šitam žmogui viskas sekasi. Tačiau jis mano, kad etiketė „sėkmingas žmogus“ tėra tik etiketė – niekas nesigilina, kokia tos sėkmės kaina ir ką, ją gaudant, reikėjo įveikti. O ir Lietuvoje, pasak Mažvydo, tokie žmonės ne itin mėgstami...

Buvęs portalo „15min“ ir naujienų agentūros BNS vadovas Tomas Balžekas, žiemos pabaigoje ne savo noru palikęs šias veiklas, turėjo stabtelti, bet pauzė ilgai nesitęsė. Dabar jis su įkarščiu mokosi žaisti lauko tenisą, įstojo į Šaulių sąjungą, neseniai su žmona Andre savo saitus sutvirtino dar ir bažnytine santuoka.

Keturių vaikų tėtis, žinomas verslininkas, leidėjas ir fotografas, išgarsėjęs albumu „Neregėta Lietuva“, Marius Jovaiša jau ne vienus metus nenustoja savęs tobulinti ir tam, kad ir kaip būtų užsiėmęs, randa laiko. Laukdamas vėluojančio lėktuvo, pavyzdžiui, jis gali žongliruoti kamuoliukais ar laukimo salės pakraštyje daryti jogos pratimus…

Trys pokalbiai su vyrais, kurių gyvenimo patirtys tikrai intriguoja.

Subtilios spalvos

Aktorė Severija Janušauskaitė užsienio režisierius žavi ne tik profesionalumu, bet ir mįslingumu bei drąsa – tuo ji išsiskiria iš kitų aktorių ir dabar gali džiaugtis savo šlovės valanda: vokiečių kino žvaigždės Tomo Tykwerio serialas „Babylon Berlin“, kuriame ji kuria vieną iš pagrindinių vaidmenų, laimėjo Kanų festivalio serialų „Grand Prix“, o kompanija „Netflix“ nusipirko teises jį rodyti JAV.

Su aktore pasimatėme iškart po „Sidabrinių gervių“ apdovanojimų – Severija buvo nominuota už geriausią antraplanį moters vaidmenį, bet gervės šįkart negavo. Ar tai reiškia, kad prieš keletą metų puikiai įvertinta Rusijos „Kinotauro“ kino festivalyje už vaidmenį A. Melikyan filme „Žvaigždė“, suvaidinusi pagrindinius vaidmenis daug komentarų sukėlusioje „Svajonių žuvyje“, komedijoje „Norvegas“, seriale „Optimistai“ ir ką tik sukūrusi Jekaterinos II vaidmenį seriale „Kruvinoji mergelė“, aktorė gimtinėje jaučiasi „antraplanė“? Ji sako – ne. Kaip tik dabar filmuojasi dviejuose jaunų lietuvių režisierių filmuose. Bet... „Paradoksas, – pastebi Severija, – viena vertus, mane, kaip ir kitus serialo „Babylon Berlin“ aktorius, dabar pamatys visas pasaulis – tai fantastiška sėkmė, o kita vertus, gyvenimas dažnai nusodina: kažkam tavo sėkmė visai neįdomi, kažkam tu pats neįdomus. Grįžus į Lietuvą, tas jausmas apima labai greitai – bet aš jau prie to pripratusi ir dabar į tai žvelgiu su šypsena...“

Pokalbyje tete-a-tete – retai pasitaikanti galimybė susitikti su mūsų kino žvaigžde aktore Severija Janušauskaite, kuri tvirtai stovi ant žemės ir moka vertinti paprastus dalykus, darančius moterį laimingą: jai gera būti su šeima, o jei filmuojasi užsienyje, susikuria namus laikinuose būstuose, kuriuose mėgsta ilsėtis po ilgų darbo dienų. Jos agentė žino: aktorei reikia tylaus jaukaus buto būtinai su virtuvėle – fatališka dama iš filmų namie virsta paprasta moterimi, kuri gaminasi valgyti, mokosi tekstus ir klausosi mėgstamos muzikos...

10 priežasčių prisiminti princesę Dianą

Pirmoji ir formali – tragiškos jos žūties dvidešimtmetis. Tačiau ši nepaprasta moteris niekuomet ir nebuvo pamiršta: pusė pasaulio iki šiol ją laiko šventąja, kita pusė – nestabilios psichikos žmogumi, ir po mirties griaunančiu monarchijos įvaizdį.

Ji pakeitė monarchiją, išviešinusi purviniausius jos baltinius ir drauge paradoksaliai priartinusi monarchus prie žmonių – dosnumu, labdara, siekiu gyventi kaip paprasta moteris.

Faktas, kad ji pakeitė monarchiją, išviešinusi purviniausius jos baltinius ir drauge paradoksaliai priartinusi monarchus prie žmonių – dosnumu, labdara, siekiu gyventi kaip paprasta moteris ir būti širdžių princese. Ką jau kalbėti apie tai, kad velionės princesės vardas ir šiandien uždirba milijonus. Apie ją rašomos knygos – ir tiražai išperkami, statomi filmai ir serialai, jos laiškai ir asmeninės relikvijos aukcionuose kainuoja milijonus, Londone atidengiamas paminklas, o sūnūs Williamas ir Harry pasirengę padaryti viską, kad ir ateinančios kartos nepamirštų Dianos atminimo ir viso to gero, ką ji padarė žmonijai per savo tragiškai trumpą gyvenimą.

Būdama gyva Velso princesė 57 kartus pasirodė „People“ žurnalo viršelyje. O per dvidešimt metų, praėjusių nuo mirties, tapo istorijos dalimi. Legenda. Mitu.

Kad ir kaip keistųsi laikai ir grimztų į praeitį seni herojai – legendinė princesė vis dar jaudina širdis, protus ir fantaziją. Jubiliejaus proga naujus akcentus Dianos biografijoje dėlioja jos artimųjų interviu, prisiminimai ir ypač pirmasis princesės biografas Andrew Mortonas, knygos „Diana. Jos tikroji istorija“ autorius. Naujausią leidimą jis papildė unikalia medžiaga iš garso įrašų, kuriuos kažkada įrašė pati jo herojė, iš naujo perpasakojusi savo gyvenimo istoriją nuo pat pažinties su princu jo trisdešimtmečio vakarėlyje. Tuomet jai buvo šešiolika, o sukaktuvininkas oficialiai mergino vyresniąją Dianos seserį Sarah...

Bet labiau nei biografijos detalės šiandien mus domina tai, ką galima pavadinti princesės Dianos (ne)laimingos santuokos pamokomis. Ir priežastimis ją dar kartą prisiminti.

Ir malonumas, ir nauda

Dirbate sėdimą darbą? Gulėjimas pliaže jums – nepriimtinas dalykas, nes kūnas nori judėti? Tada pasitelkite smėlį ir vandenį stiprindamos raumenis, sąnarius, raiščius, degindamos kalorijas. Nepraleiskite progos suderinti malonumą ir naudą.

Paplūdimys – ideali vieta mankštintis. Tyrimai rodo, kad kai žmogus vaikšto arba bėga netvirtu paviršiumi, jis aktyvina daugiau raumenų (kojų, šlaunų, liemens), nei liesdamas kietą paviršių. Be to, išeikvoja daugiau energijos, nes raumenys sunkiau dirba, kad pėdos išsivaduotų iš smėlio „glėbio“. Tai reiškia, kad mankštinantis pliaže galima sudeginti 50 procentų daugiau kalorijų per minutę, palyginti su rezultatu, pasiekiamu atliekant tuos pačius pratimus ant grindinio ar žolės. Trečias privalumas susijęs su sąnariais: smėlis sugeria dalį atatrankos ir jie patiria ne tokį krūvį ir stresą, kaip sportuojant ant kieto paviršiaus. Smėlis sąnarių apkrovą sumažina keturis kartus, todėl mažėja ir treniruotes neretai lydinčių uždegimo ir skausmo rizika. Be to, nestabilus paviršius stiprina raumenis, raiščius, sausgysles, kurie supa sąnarius.

Rubrikoje „Sveiko gyvenimo klubas“ – apie aktyvų laisvalaikį pliaže: kokios treniruotės geriausios, kas patinka pasaulio žvaigždėms, kokių privalumų turi sportas vandenyje. Čia rasite ir patarimų, kaip sau nepakenkti.

Klastingieji

Geriau nusišauti, nei n-tąjį kartą rašyti apie dryžių mados tendenciją. Ką dar galima pasakyti apie raštą, kuris šimtą metų nieko nestebina ir turi laisvą prieigą prie kiekvienos spintos, nes tinka visiems, pradedant žindukliais, baigiant šimtamečiais seneliais? Bet, vis dėlto, smalsu, kodėl vasara be dryžių – lyg ir ne vasara.

Klausimas – retorinis, niekas neturi atsakymo. Nebent – standartinį. Neva dryžiai tinka drąsioms, veiklioms, energingoms moterims, kurios sudaro didžiąją žmonijos dalį. Todėl artimiausioje drabužių parduotuvėje visada rasime kalnus bretonių ir pigių juostuotų suknelių, o didieji mados namai nepavargsta skelbti, kad dryžiai – vasaros sensacija. Nors išties sensacinga nebent tai, kad šiemet į mus nukreipta visa sunkioji artilerija: dryžuoti „Givenchy“, „Gucci“, „Louis Vuitton“, „Burberry“, „Prada“, „Fendi“, „Stella McCartney“, „Lanvin“, „Chloe“ etc.

Kai madoje įsigali kokia nors tendencija, niekas per daug nesiaiškina, kuo ji geresnė už kitas. Dar mažiau klausimų kelia mados, grįžtančios kiekvieną pavasarį. Bet ar tas banalus juostelių ritmas išties yra tik vienas iš daugelio bereikšmių sezoninių raštų? Jei taip – kodėl dryžiai per amžius kėlė tiek klausimų, prietarų ir įvairiausių emocijų? Spėkite, kas Europoje kadaise buvo laikomas plėšriausiu padaru? Zebras! Kodėl daug šimtmečių krikščionybė draudė dryžius? Kam jūreiviams reikalingi dryžuoti marškinėliai ir kaip karo laivams padėdavo skirtingo ilgio ir krypties juostų dekoras? Ar Coco Chanel būtų sugalvojusi bretonę, jei būtų buvusi kilminga, gerų manierų panelė? Kodėl kai kurių sportinių drabužių gamintojai juostas pavertė savo firminiu ženklu?..

Sklaidome istoriją, tikriname mitus ir ieškome atsakymų į įvairiausius klausimus, tarp jų ir į vieną hamletišką – tai storina dryžiai ar plonina?