Naujosios „Mis Lietuvos“ rinkimų išvakarėse žurnalo „Žmonės“ numerio viršelyje išsirikiavo net devynios šio titulo laimėtojos.
Skirtingai susiklosčiusių likimų, bet vis dar spinduliuojančios grožiu ir elegancija, tituluotos gražuolės prisimena kelią iki karūnos ir svarsto, kodėl, nepaisant skeptiškos aplinkinių nuomonės, į grožio konkursus merginos ėjo ir tebeina? Lengviausia pasislėpti po standartine nieko nesakančia fraze: „Išbandyti savęs.“ Pažinti pasaulio, išgarsėti, susitvarkyti gyvenimo? Matyt, kiekviena širdyje pasakytų, jog norėjo visko po truputį.
Nemažai tituluotų Lietuvos gražuolių šaknis jau įleido užsienyje: ten nuginė meilė, mokslai, darbai. Kitos – lyg konkurso nebūtų buvę – baigė studijas, dirba rimtus ir įdomius darbus: yra gydytojos, inžinierės, ekonomistės.
„Mis Lietuva 1995“ GABRIELĖ BARTKUTĖ:
„Į „Mis Lietuvą“ atėjau būdama beveik dvidešimties – turėjau šiek tiek laiko, nes jau buvau išėjusi iš Kauno technologijos universiteto ir svarsčiau, grįžti į aktorinį ar rinktis anglų kalbą. Kad dalyvausiu konkurse, žinojo tik giminės ir artimiausi draugai. Į repeticijas savaitgaliais dardėdavau tranzu ar traukiniu iš Klaipėdos. Ne aš viena kokį antrą kartą stojau ant aukštakulnių, todėl visos mokėmės vaikščioti.
Kai per finalą pradėjo vardyti, kas laimėjo kokį titulą, išgirdau – ir ta, ir kita. Galvoju: kas beliko? Vėliau žurnalistai manęs klausė: „Tikriausiai rezultatą žinojote? Juk neverkėte...“ O mane paprasčiausiai buvo ištikęs šokas: kaip čia dabar aš?! Kas su manimi dabar bus?!“
„Mis Lietuva 1996“ DAIVA ANUŽYTĖ-KASIULAITIENĖ:
„Galiu „pasigirti“, kad mano konkursas buvo vienintelis, kuriame nutiko įdomus incidentas: paskelbė laimėtoją, išgirdau savo vardą ir... tuo metu mačiau, kaip deda karūną kitai merginai. Labai džiaugiausi, kad stoviu salės gilumoje, kiti nelabai mato mano sutrikimą: ką daryti, šito juk nerepetavome?.. Aišku, viskas tetruko keletą sekundžių. Ta mergina jau buvo gavusi vicemis titulą, tad suprato, jog laimėti nebegali.“
„Mis Lietuva 1997“ ASTA VYŠNIAUSKAITĖ (dabar – Dumbliauskienė):
„Paskelbė vieną vicemis, kitą, bet kai išgirdau, kad laimėjo tryliktas numeris, Vyšniauskaitė, net nesureagavau, likau stovėti, kol kažkas stumtelėjo. Nei verkiau, nei juokiausi – nesuvokiau situacijos. Po konkurso kiti juokiasi, jog mergina nepasakė prezidento pavardės ar panašiai, bet ji nebūtinai yra kvailelė. Pati patyriau: įtampa tokia, kad savo vardą gali pamiršti. O dar reikia gerai atrodyti, suvaikščioti, pakalbėti...“
„Mis Lietuva 2000“ MARTYNA BIMBAITĖ-SKISAKER:
„Finale mūsų buvo nedaug – vos dešimt, iki tol normaliai bendravome. Gal elementaru ir labai banalu, bet nuo tos akimirkos, kai paskelbė nugalėtoją, visos draugystės pasibaigė. Kai mane karūnavo, kelios minutės buvo skirtos žurnalistams, ir, įsivaizduokite, po tų kelių minučių pareinu ir nerandu savo dovanos – labai brangaus kosmetikos rinkinio. Jis tiesiog dingo. Tyčia ar netyčia kažkas pasiėmė...“
„Mis Lietuva 2002“ VAIDA GRIKŠAITĖ-ČESNAUSKIENĖ:
„Ko gero, daugiausia nuotykių teko patirti konkurse „Mis pasaulis 2003“ Kinijoje. Pasiruošimas finalui truko mėnesį, tad keliavome po visą šalį ir pažindinomės su jos kultūra. Kiek kinams būdavo laimės ir džiaugsmo fotografuotis su mumis, pasitikdavo ir išlydėdavo minios.“
„Mis Lietuva 2008“ GABRIELĖ MARTIROSIANAITĖ:
„Atėjau į „Mis Lietuvą“ baigusi vienuoliktą vidurinės mokyklos klasę. Ėjau ne nugalėti, o tiesiog dalyvauti, užtat tai, kad laimėjau – didžiausia nuostaba.“
„Mis Lietuva 2009“ VAIDA PETRAŠKAITĖ:
„Dabar konkursą prisimenu su šypsena ir, esu tikra, į daug ką reaguočiau kitaip nei tuomet. Į komentarus – taip pat. „Mis Lietuva“ mano gyvenimo neapvertė, bet tikrai davė patirties atpažįstant draugus: keista, bet kai kurie įžvelgė kažkokį mano pasikeitimą, atsirado šaltumo.“
„Mis Lietuva 2010“ GRITĖ MARUŠKEVIČIŪTĖ:
„Labiausiai pritrenkė ne tai, kad esu karūnuota Mis Lietuva, o kad pasiruošti Kinijoje vyksiančiam „Mis pasauliui“ teturiu tris savaites. Per jas privalėjau susirinkti sukneles, batelius, rasti rėmėjų, išmokti prisistatymo kalbas, parengti numerį – tais metais tautinio šokio konkursas buvo privalomas. Bet neprapuoliau: dizainerė Julija pasiuvo puikiai tinkantį drabužį, choreografė Leokadija Dabužinskaitė ant greičio sukūrė numerį – pasiutpolkę. Kadangi šokti man sekėsi lengvai, choreografiją ji dar pasunkino. Labai didžiavausi, kad šis mano pasirodymas pateko į geriausiųjų dvidešimtuką.“
„Mis Lietuva 2011“ IEVA GERVINSKAITĖ:
„Visi klausia, kas bus, kai baigsiu savo misės metus. O kas gali pasikeisti? Juk buvimas mise – joks darbas, už kurį gaučiau pinigų. Metai buvo smagūs ir įdomūs, esu matoma, imuosi visokių projektų. Tokia liksiu ir toliau – turiu įvairių ateities planų.“