Žygimantui Stakėnui suėjo 39-eri: „Džiaugiuosi, kad su šeima klastinguoju virusu jau persirgome“

Žygimantai, kokiomis nuotaikomis pasitinki gimimo dieną? Ar Sauliaus Prūsaičio hitas „39“ jau skamba namuose?

Man jau 39...Palanga nepadės (juokiasi). Iš tiesų, tai savo gimimo dienos nei laukiu, nei nelaukiu. Buvo tokie keisti metai dėl visų tų karantinų, bet kažkaip labai greitai jie prabėgo. Ypatingų gimtadienio planų nekūriau – daug čia nepriplanuosi, žmona sakė niekuo nesirūpinti, tai aš nieko ir negalvojau. Nė nežinau, kas jai šaus į galvą, ar vakarienė namuose, ar koks siurprizas. Laukiu pats ir bus matyt.

Kasmet stengiesi šią progą kažkaip paminėti?

Per daug nesureikšminu savo gimimo dienos, gal kažkiek rimčiau pradėjau švęsti jubiliejus kas penkerius metus nuo 20-ojo gimtadienio. Pavyzdžiui, 35-ojo gimtadienio proga sugalvojau su draugais skristi paviešėti į Barį Italijoje.  Suorganizavau vietą, programą. Dar kitos šventės buvo nedidelės, jaukios, artimųjų rate. Dažnai per mano gimtadienius su šeima kažkur pabėgame.

Už ką esi dėkingas prabėgusiems metams?

Už tai, kad, kamuojami pandemijos, sugebėjome išlikti šilti, vieningi ir draugiški. Taip pat džiaugiuosi, kad tiek aš, tiek mano šeima jau persirgome klastinguoju virusu lapkričio pradžioje ir viskas baigėsi gerai. Turime šiokį tokį imunitetą keliems mėnesiams.

Covid-19 užsikrėtėte visi?

Sirgau tiek aš, tiek žmona, tiek vyresnysis sūnus. Rimtesni simptomai pasireiškė tik man, kitiems šeimyniškiams kliuvo lengva forma. Nors, atrodo, visi saugojomės, vengėme susitikimų, tačiau visvien užsikrėtėme. Dabar kažkiek ramiau, nes tiek gimtadienį, tiek žiemos šventes sutiksiu negulėdamas ligos patale.

Ligos, užsidarymas tarp keturių sienų – žmones tai varo iš proto, kaip šį sunkų etapą pergyvenote jūs?

Mums su žmona – atvirkščiai, patiko tas visas sulėtėjimas, sustojimas. Smagu, kad mano darbai nesustojo, tad pajamos per daug nenukentėjo – tiesa, kadangi žmona užsiima kosmetologija, jos veikla kuriam laikui buvo sustojusi, tačiau mudviejų kuriama laida „Tėvų darželis“ sėkmingai vyko ir karantino metu. Patiko būti namie, su šeima, galėjome pasitvarkyti spintas, atsikvėpti, atlikti tuos namų ruošos darbus, kuriuos atidėliodavome.

Įgyvendinote kokį nors naują projektą karantino metu?

Sukūriau dainą, tačiau drįsčiau teigti, jog ne karantinas čia kaltas. Ir anksčiau rašiau tekstus, užsiėmiau kūrybiniais ieškojimais. Tiesa, dar pristačiau ir juokingą repo „gabalą“ apie koronavirusą „Radiocentre“.

Su žmona daugiau laiko praleisdami namie nekibirkščiavote? Daugumai porų praėjusieji metai buvo kupini išbandymų.

Ne, esame „pora kaip tvora“, šiaip ar taip, kartu mes jau 17 metų ir matomės nuolatos, ne vien karantino metu. Įpratome būti šalia vienas kito, tad kažkokios nenatūralios ar perdėtos trinties namuose tikrai nebuvo.

Pernai metais pramogų pasaulyje netrūko skyrybų – kas jums su Dovile padeda išsaugoti ilgamečius santykius?

Meluočiau, jei sakyčiau, kad viskas idealu – juk visiems būna pakilimų ir nuopuolių, taip jau vyksta gyvenime. Nėra namų be dūmų, bet kai dūmai prasisklaido, tada tiesiog reikia susėsti, pasitarti, kodėl taip atsitiko ir ką reikia keisti, kad taip nebenutiktų ateityje. Manau, kad svarbiausia – kalbėjimas, tad šiuos metodus taikome ne tik tarpusavyje, bet ir augindami vaikus.

Kaip jūsų vaikai susitaiko su nauja realybe?

Jiems yra sunkiau. Kadangi jie jau ne mažiukai, nebuvo įpratę sėdėti uždaryti namuose su tėvais. Laukė, kada galės bent jau išeiti pasivaikščioti. Kai sirgome, vyresnėlis džiaugėsi, kad galėdavo nors išvesti šunį pasivaikščioti.

Ar pagalvojate, kokį pirmą dalyką padarysite, kai baigsis karantinas?

Keliausime ten, kur tik akys ves. Iki pandemijos mėgome pasisemti įspūdžių svetur.