Žymiausi šalies dizaineriai pristatė naujausias savo vestuvinių suknelių kolekcijas: nuo klasikos iki 70-ųjų dvelksmo

„Dalis moterų šį sezoną norėjo lengvo, natūralaus šilko suknelių, kita dalis – urbanistinių, švarių linijų, formų, architektūrinių suknelių. Manau, kad dalis šių tendencijų išliks ir kitais metais, tačiau visada atsiranda kažkas naujo. Šiemet nuotakos nenorėjo nėrinių. Galbūt visos jau jų persivalgė“, – pasakojo dizaineris.

Dizaineris prisipažino – prie širdies jam artimesnės yra klasikinės, balta spalva pasipuošusios nuotakos. „Visada galvoju, kad netradicinės, juodos, raudonos nuotakos – momentinis, vienadienis dalykas, emocijų pliūpsnis. Tačiau žiūrint ilgalaikėje perspektyvoje – nuotakai gali būti gaila dėl to, kad neištekėjo su balta suknele“, – šypsojosi jis: „Mada keičiasi – stilius lieka. Ne veltui yra posakis – nėra juokingesnės mados už tą, kuri yra praėjusi“.

Dizainerei Airidai Skrickienei drabužiuose svarbiausia – mados ir meno sintezė, eksperimentavimas, inovacijos ir dinamika.

„Mano esamos klientės ir yra mano svajonių nuotakos. Matyt, taip jau sutampa, tarp mūsų suveikia kažkokia chemija. Mano nuotaka – atominė moteris, maksimalistė. Ji – energinga, maištinga, nebijanti eksperimentų, dinamikos. Tokiai moteriai reikia laisvės, ji nemėgsta suvaržymų. Mano kuriamų suknelių nuotakos – modernios, savimi pasitikinčios, puikiai žinančios, ko nori. Jos – intelektualios, išsilavinusios, savitą skonį turinčios moterys. Santuokoje jos yra lygiavertės partnerės. Jos nebijo įsipareigoti, aiškiai demonstruoja stiprios, šiuolaikinės moters vertybes“, – pasakojo Airida.

Dizainerė šiemet daug dėmesio skyrė ne tik nuotakoms, bet ir jaunikiams.

„Naujoje 2019 metų vestuvinių drabužių kolekcijoje daug dėmesio skiriu vyriškai madai ir atsigręžiu į Laukinius Vakarus, juose semiuosi įkvėpimo ir idėjų. Šios kolekcijos išskirtinumas – kaubojiško glamūro ir XX amžiaus 4-5 dešimtmečių aktualizavimas šiuolaikiniuose rūbuose. Šis laikotarpis mane suvažėjo kaip galintis išreikšti šiuolaikinio žmogaus maksmalizmą, didelius siekius ir energingumą.

Jaunikį aš įsivaizduoju kaip lasą puikiai valdantį vyrą, kuris gali sutramdyti ne tik žirgą, bet ir gerai jaustis šalia pašėlusios ir energingos šiuolaikinės moters. 2019 metų vestuvinių drabužių kolekcijoje jaunikį aprengiau kamufliažo audinio klasikinio kirpimo kostiumu, dekoruotu violetinės spalvos stambiais užtrauktukais ir žetonais. Nuotaka, kuri nori eksperimentuoti, yra maksimalistė, vertina žmogaus laisvę ir saviraišką, 2019 metų vestuvinių drabužių kolekcijoje vilki juodais taškeliais taškuota, taftinio šilko audinio, trumpa, pūsta suknele, derinama su tokio pat rašto dviratininko šortais.

Ši kolekcija – eksperimentas, kuris tęsiasi kiekvienoje mano kolekcijoje. Ji taip pat išsiskiria audinių įvairove. Rūbuose derinama vilna, medvilnė, šilkas, tafta, oda, aksomas, tiulis, šifonas, džinsas ir dar daugybė kitų audinių. Kaubojiškumas nulemia, kad kolekcijoje gausu taškučių, tigrinių, geopardinių, gyvatės odos raštų, dryžių. 2019-ųjų kolekcijoje ryškus rūbų sluoksniavimas. Norėčiau pabrėžti ir tai, jog šioje kolekcijoje aksesuarų gausa pasižymi ne tik moterų, bet ir vyrų rūbai. Visa kolekcija gausiai dekoruota metalo detalėmis. Aksesuarus skolinomės iš Mellow Jewellery“, – kolekciją pristatė ji.

Anot A. Skrickienės – tiek gyvenime, tiek madoje svarbiausias yra balansas: „Viskas turi derėti taip, kad tendencijos, mados naujovės taptų nuotakai ar jaunikiui priimtinos, patrauklios ir kerinčios, be to – patogios. Dizainerio darbas mados tendencijas į kuriamą rūbą inkorporuoti taip, kad jaunikis ir nuotaka pajustų jų artumą, savumą. Kurdama nebijau eksperimentuoti, o mano klientės ir klientai nebijo vilkėti šiuolaikiškų nuotakų suknelių ar jaunikio kostiumų“.

Monika atskleidė ir šiųmetines suknelių tendencijas, tačiau prisipažino, kad šiai šventei galioja išimtys ir čia tendencijų taikyti nebūtina. „Šiemet vyrauja raukiniai, simetriškos konstrukcijos, daug plunksnų, minimalistinės suknelės su giliomis iškirptėmis, giliais skeltukais. Kažkiek yra atsiželgiama ir į Viktorijos laikų sukneles, kuomet būdavo labai paaukštinamas kaklas. Įkvėpimo sėmiausi iš vintage laikų – žiūrėjau daug to laikmečio filmų, gilinausi į to meto naudojamą konstrukciją ir drabužių stilistiką“, – prisipažino ji.

Dizainerės teigimu norint jaunajai sukurti tobulą suknelę – privalai tapti jos draugu.

„Tu turi moterį išklausyti, suprasti, atskleisti jo charakterį per suknelę. Negali pats sugalvoti, kokia suknelė geriausiai tiks nuotakai – tarp moters svajonių suknelės ir dizainerio vizijos – turi būti harmonija. Viena nuotaka labai gerai, jaukiai gali jaustis su kuklia suknele, kita – su ekstravagantiška. Ir tai nereiškia, kad kažkurį iš jų yra prastesnė. Tereikia tinkamai parinkti detales ir tuomet kiekviena moteris jausis ypatinga“.

Nors Monikai arčiau širdies yra išskirtinės nuotakos – anot jos, kiekvienos suknelės pagrindas vistiek turi atsiremti į klasiką.

„Klasikiniui daiktui irgi galima suteikti aštrumo. Labai keistai atrodanti nuotaka po dešimties metų pažiūrėjusi nuotraukas gali nesuprasti, kas jai buvo atsitikę“, – juokėsi M. Kazakevičiūtė-Kriščiūnienė.