Žymiojo ketvertuko mama Viktorija – apie pokyčių metus, skyrybas ir vyro kerštą: „Tada aš išsigandau“

Savo keturiems vaikams – Tajui, Nojui, Rėjui ir Patricijai – Viktorija suplanavo didelę šventę – kaip ji teigia portalui Žmonės.lt, šventę organizuoti jai labai padėjo iš darbo perimti įgūdžiai.

„Spalio 18 dieną rengėme keturgubą šventę – ketvertuko gimtadienį, vaikams sukako 7-eri. Ruošiuosi ganėtinai ilgai, su trikdžiais, bet ir su šypsena veide. Bet visiems akcentuoju, kad tai 7 mano didžiulių pasiekimų metai. Ypač paskutiniai treji – nes vaikučius auginu viena, pagalba iš kitų yra minimali.

Kadangi dirbu per kelis darbus, sukuosi ir socialiniuose tinkluose, tai man labai padeda rengti šventę didelis įdirbis, organizuotumas ir gerų žmonių širdys“, – Žmonės.lt šypsosi ji.

Moteris šiemet savo keturis vaikus išleido į pirmąją klasę – tiesa, atskleidžia, kad vaikai mokosi trijose skirtingose klasėse.

„Kadangi ketvertukas pradėjo eiti į pirmąją klasę, nėra taip paprasta. Kartais man tenka būti keliuose susirinkimuose vienu metu, taip pat reikia padėti ruošti ir trigubus skirtingus namų darbus, reikia priimti skirtingą informaciją. Kviesti reikėjo trijų klasių vaikus... Visur tokios keturgubos išlaidos. Tai tas gimtadienis ir gavosi didelis, kadangi nežinia kiek vaikų gali susirinkti“, – teigia ji.

Kadangi gimtadienio proga šeima dažnai rengia proginius vakarėlius, vaikai iš anksto apgalvoja, ką norėtų gauti dovanų. Tad į kvietimus rašydavo nešti ne balionus ar kitus niekučius, o maistą gyvūnams, kurį paskui paaukodavo į prieglaudą.

„Vaikams net neperku telefonų, nors ne kartą jie yra prašę. Padariau su jais tokį susitarimą – kai išmoks skaityti, tada gaus ir telefoną. Taip duodu jiems motyvaciją mokytis. O mėnesio pabaigoje su vaikais keliausime į Druskininkus, vandens parką papramogauti“, – teigia ji.

Į mokyklą eina su užsidegimu

Viktorija pripažįsta – išleisti keturis vaikus į mokyklą yra labai brangu, pasiruošimas reikalauja nemažų lėšų ir nervų.

„Vaikai tikrai labai pavargę, pradžioje buvo labai daug chaoso, balagano. Bet kuo noriu pasidžiaugti – vaikai labai žaibiškai keičiasi. Atsirado disciplina, savarankiškumas, jie labai motyvuoti, visai ne tinginiai. Po pamokų eina ir į papildomas klases, pas logopedus, į įvairiausius užsiėmimus... Su 4 vaikais čia – krūva reikalų“, – neslepia Viktorija.

Jos dukra Patricija mokytoją nustebino ir savo žodžiais: „Man paskambino mokytoja ir pasakė, kad Patricija nori kuo greičiau išmokti skaityti. Ji per 30 savo metų mokykloje sakė negirdėjusi, kad kažkoks vaikas būtų taip užsidegęs dėl skaitymo. Reiškia, kad mano vaikai auga nesugadinti.“

Išleidžiant į mokyklą vaikus Viktorijai didžiausias iššūkis buvo finansai.

„Viską reikėjo pirkti – mokyklinės uniformos, kuprinės, nauji drabužiai... Išlaidos tuo nepasibaigė – mokėti dabar reikia ir už prailgintą grupę.“

Įprasta Viktorijos diena prasideda anksti – moteris prabunda dar prieš 6, o išgėrusi puodelį kavos žadina ir savo vaikus.

„Tada vyksta pasiruošimas į mokyklą – greitai peržiūriu vaikų kuprines, paruošiu gertuves, užkandžių dėžutes, įdedu pakaitinius drabužius. Prausiuosi, pati rengiuosi, keliu vaikus – visas procesas būna labai lėtas, dažniausiai su pykčiais. <...> Išleidus vaikus į mokyklą grįžtu tvarkyti namų – mūsų trijų kambarių butas būna kaip po karo. Tuomet darausi savo darbus, tvarkau socialinių tinklų užsakymus. Vėliau prasideda logopedai, būreliai, o galiausiai – sėdame ruošti namų darbų. Reikia prižiūrėti, sukontroliuoti“, – apie savo kasdienybę kalba ji.

Visuomenės požiūris – smerkiantis

Nuomonės formuotoja neslepia besibaisinti ir didelės visuomenės dalies požiūriu į vienišas mamas ir ypač iš moterų pusės skleidžiama neapykanta.

„Man yra baisus visuomenės požiūris ir dar baisiau, kai viena vaikus auginanti mama yra smerkiama ir visokiais negražiais dalykais pačių moterų yra kandama. Baisu, kai moteris moteriai yra didžiausias priešas. To aš niekada nesuprasiu.

Dabar kai mano skyrybos vyksta jau antrus metus, pradėjau daryti tokį dalyką – rodyti, kaip atrodo tėčio, kuris neaugina vaikų, savaitgalis ir vaikus auginančios mamos savaitgalis. Tėčio – jis išsimiega, pavalgo, kažką nuveikia su savo moterimi, mano vyro atveju – nueina ir į bažnyčią. Čia toks „cirkas be pinigų“.

O kaip atrodo mamos savaitgalis? Reikia atsikelti anksčiau, o tada – stovi prie puodų. Pusryčiai, pietūs, vakarienė, skalbimai, lyginimai, namų darbai... Kartais pavyksta kažkur išlįsti. Esmė tame, kad tos pareigos turėtų pasiskirstyti perpus, bet realybė visai kitokia. Mano atveju už vaiką priteista 150 eurų. Ar vyras imtų ir už 150 eurų pasirūpintų vaiku? Tikrai ne. Nes jis nenori apsikrauti visomis realiomis pareigomis auginant vaiką. Žinau ir tokių atvejų, kai vyras moteriai yra pasakęs: imk tuos 400 eurų ir augink“, – teigia Viktorija.

Ji neslepia esanti nusivylusi stereotipu, kad vaikai – tik moters rūpestis, „problema“.

„Jei moteris vaikui nemokėtų alimentų, mūsų visuomenėje ji būtų akmenimis užmėtyta. O jei tai daro tėtis, tai yra toleruojama ir visiems kažkodėl tai atrodo normalus dalykas. Tarsi „tu pati kalta, kad prisigimdei“ – niekas net nežiūri vaikų interesų. Mūsų visuomenėje – tai labai opi problema, kurios mastas realiai net nėra aiškus“, – sako pašnekovė.

Pati Viktorija pripažįsta – auginti keturis vaikus nėra lengva. Dėl to ji išmoko neignoruoti savo poreikių ir stengtis pati pailsėti.

„Nuovargį jaučiu nuolat. Pagal advokatus – tai keturgubas darbo krūvis. Aš laurų nesiskinu ir pilnai suprantu, kad kai kurioms moterims labai sunku būna ir su vienu vaiku. Išmokau pabūti su savimi, kartais sau leidžiu vienai išgerti kavos puodelį, kartais kelioms valandoms kristi į lovą, kad atstatyčiau savo jėgas.

Aišku, streso, įtampos tikrai neišvengsi. Jaučiu pasekmes – man anksčiau prasidėjo menopauzė, priaugau daug svorio, išsibalansavo hormonai, pradėjo masiškai slinkti plaukai“, – atvirauja ketvertuko mama.

Savo „restartu“ ir poilsiu ji vadina kelių valandų pabėgimus į Rygą – ten ji lanko muziejus, turiningai leidžia laiką, kol vaikai būna mokykloje.

„Po 5 valandų grįžtu, pasiimu iš mokyklos vaikus ir jokių problemų. Kitas dalykas – neatsisakau bent vieno keramikos užsiėmimo per savaitę. Tai mano pomėgis, kurį lankau du su puse mėnesio. Keramika yra mano atgaiva sielai“, – šypteli ji.

Nors šiais laikais dažnai diskutuojama apie vaikų rodymą socialiniuose tinkluose, Viktorija tame nemato problemos ir teigia savo mažyliams nuo pat mažumės aiškinanti, kad jie patys per turinį socialiniuose tinkluose užsidirba žaislus, pramogas. O save ji rodo ne dėl populiarumo, bet kaip ir pavyzdį, kaip susitvarkyti su gausia šeima.

„Aišku, visada vaikų atsiklausiu, ar galiu juos rodyti. O į savo profilį žiūriu kaip į motyvuojantį kitoms mamoms – visgi mano atvejis įsirašė į istoriją, juk ne visos pagimdo ketvertuką“, – tvirtina ji.

Anot jos, žinomumas kartais jai labai pasitarnauja. Atmintyje Viktorijai labai įstrigo vienas nutikimas, kuomet miesto šventėje pasimetė jos sūnus Tajus.

„Panevėžyje daug kas mus pažįsta. Kituose miestuose – visaip. Vienas pavyzdys man puikiai parodė, kad žinomumas – geras dalykas. Tik jė reikia tinkamai išnaudoti ir gerai apgalvoti, ką, kada ir kaip šneki. Įsivaizduokit – miesto šventėje per vaikučių eiseną pasimetė mano sūnus. Žmonių daug, vyksta mugė, sunku kažką įžiūrėti. Aš kasdieninį stresą, įtampą taip užgniaužus, kad man net ašaros nebėga – tiesiog eini ir ieškai. Suskamba telefonas, ten – nepažįstamas numeris sako: „Ar nepametėt vaiko?“ Ir supraskit – man skambina visai nepažįstamas žmogus, kuris sugebėjo atpažinti mano vaiką.

Tada supratau, ką reiškia viešumas. Tiems žmonėms buvau be proto dėkinga. Mano vaikai ir darželyje, ir mokykloje yra po padidinamuoju stiklu, tad jiems visada aiškinu, kad jie yra vieši asmenys, ir dėl to turi atitinkamai elgtis“, – dalinasi moteris.

Visgi vaikų vienų viešose vietose Viktorija tikina nepaliekanti – juk niekada nežinai, koks žmogus gali pasipainioti tavo kelyje.

Santuokoje patyrė smurtą

Bene garsiausio ketvertuko mama taip pat pasakojo, kad šeimoje vis dar vyksta skyrybų procesas, tad iššūkių netrūksta. Viktorija atvira – per 14 metų santuokoje su savo buvusiu vyru ji patyrė nemažai smurto.

„Jei vyras neturėtų psichologinių problemų ir nebūtų grasinęs mane užmušti, turbūt su juo dar būčiau buvusi. Bet kadangi grasinti jis man pradėjo prie vaikučių akių, mačiau, kaip jie keičiasi. Įvyksta koks nors incidentas, o jiems tai atrodo juokinga. Galiausiai prasidėjo vaikų agresijos protrūkiai – nebeturėjau kito pasirinkimo. Bet negyvenu praeitimi – nesigailiu nei kad tokį žmogų sutikau. Į buvusį vyrą žiūriu šaltai ir nenoriu su juo turėti jokių reikalų. Bet jam esu dėkinga, nes šiandien esu tokia, kokia niekada nebuvau. Labai daug kas manęs klausia, kodėl aš nepalūžtu. Aš neturiu pasirinkimo. Aš neturiu laiko nukristi ir savaitę gulėti lovoje. Visada yra išeitis“, – teigia ji.

Dabartinę situaciją vadina vyro kerštu

Po skyrybų moteris su vaikais išsikraustė į nuomojamą butą ir nors buvę sutuoktiniai gyvena 2 km atstumu, Viktorija neslepia, kad buvęs vyras visai nebendrauja su vaikais.

„Jis juos paskutinį kartą matė praėjusių metų kovo mėnesį. Jis vaikų visai neišlaiko – jau kreipiausi į policiją dėl piktybinio alimentų nemokėjimo“, – dalijasi moteris.

Savo skyrybų detalėmis pašnekovė dalinasi viešai dėl sulaukto spaudimo ir psichologinio smurto, kuris tęsėsi ne vieną savaitę.

„Esu sovietinio auklėjimo vaikas – man buvo diegiama viską daryti tyliai, neišsišokti, juk „ką kiti pasakys?“. Bandžiau išsiskirti tyliai – bet jis prieš mane naudojo psichologinį, finansinį smurtą. Tas nepadėjo, tai jis prieš mane nuteikė mano tėvus, prigąsdino mano drauges. Kai šitos schemos nesuveikė, jis susirado kitą draugę ir jie kartu mane pradėjo terorizuoti. Bet kai ta moteris jam pasiūlė prisiteisti vaikus ir juos auginti pačiam, tada aš išsigandau.

Galiausiai nusprendžiau prabilti. Kitą dieną labai bijojau išeiti iš namų, nes galvojau, kad jis man kažką padarys. Bet nuvežiau vaikus į darželį ir žmonės mane pradėjo atpažinti gatvėje. Mane prie parduotuvės net apsikabino, padrąsino, pagyrė. Tada supratau, kad esu ne viena, kad esu saugi. Žmonės žino mano istoriją. Kai pradėjau kalbėti viešai, jaučiuosi saugi. <...> Jis ir toliau prieš mane naudoja psichologinį smurtą. Visgi teismuose jį labai sunku įrodyti, į psichologinį smurtą nieks nežiūri ir kažkodėl jį tiesiog toleruoja“, – institucijas kritikuoja ji.

Iki šiol jos vyras atsisako bent minimaliai paremti savo vaikus ir, anot Viktorijos, piktybiškai nemoka alimentų.

„Alimentų nemokėjimas – tai kerštas man. Pinigų jis turi – keliauja po kelis kartus per metus, bet stovi ir tvirtina, kad pas jį skolos. Aišku, būna visokių situacijų, bet čia net bendravimo su vaikais nėra. Viskas yra mano sveikatos ir mano vaikų gerovės kaina“, – tikina moteris.

V.Solovej taip pat piktinasi ir įstatymais, kurie, anot jos, yra neveiksmingi ir negina vaikų interesų. Priešingai – jie sudėlioti taip, kad būtų palankūs vaikus neauginantiems tėvams.

„Piktybiniai kenkėjai baudžiami viešaisiais darbais, o griežčiausia bausmė yra laisvės atėmimas iki dvejų metų. O tie tėvai sako taip: „Nu ir ką – pasėdėsiu ir toliau nemokėsiu“. O kiek tų piktybiškai alimentų nemokančių tėvų yra pasodinta? Man atrodo, kad nei vieno. Čia yra juokingiausia. <...> Sistema veikia ne taip. Tėvas gali dingti penkiems metams, nebendrauti, nemokėti alimentų, o paskui grįžti ir reikalauti vaikų“, – tvirtina ji.

Viktorijos istorija paliečia ir dar vieną svarbų aspektą – anot jos, dažnai ją kritikuoja ir vaiko tėvą gina žmonės, nesuprantantys realios situacijos, kad jei vienas iš tėvų piktybiškai nemoka alimentų, tą sumą iš mokesčių mokėtojų pinigų padengia valstybė, dirbančių žmonių pinigais papildanti vaikų fondo lėšas.

„Žmonės net nesupranta, ką gina. Tėvas ramiai guli Turkijoje, važinėja su brangiausiu automobiliu, bet nesugeba sumokėti alimentų, o kažkodėl žmonės gina. Ir tokių atvejų – daugybė.“

Ketvertukas su mama Viktorija – nuotraukų galerijoje:

Perdėliojo prioritetus

Nutraukusi ryšius su vyru, Viktorija tikina iš naujo atradusi save ir persidėliojusi prioritetus. Dabar daugiau dėmesio ji skiria sau, koncentruojasi į savo vidinę būseną, o ne skuba kurti naujų santykių.

„Anksčiau man pirmoje vietoje buvo vaikai, vyras, bet prioritetus perdėliojau. Išmokau būti pati su savimi – man nereikia kompanijos, kad galėčiau išeiti išgerti kavos. Supratau, kad šeima gali būti ir vieniša mama su keturiais vaikais – ir ji niekuo nėra prastesnė. Santykių aš nebijau, bet man pirmiausia reikia išsiskirti. Taip, karts nuo karto su kuo nors pabendrauju, bet iškart matau raudonas vėliavas.

Kitas dalykas – tokiame amžiuje dažniausiai jau sutinki žmogų su praeitimi. Moterims visada sakau – reikia stebėti, kaip vyras šneka apie savo buvusią moterį, apie savo esamus vaikus – ar jis kalba pagarbiai, ar bendrauja su vaikais ir juos išlaiko. O jei jis ją visaip vadina, o dar ir alimentų nemoka – išvis košmaras. Man čia ne vyras“, – ją atbaidančias savybes vardija moteris.

Ji taip pat neslepia dabar nesanti tokia naivi, todėl tuščiais pažadais ir vien gražiais žodžiais Viktorija nebūna apmaunama.

„Man labai patinka darbai ir veiksmai – aš labai konkreti. Man reikia tokio žmogaus, su kuriuo man būtų paprasta, lengva, gera. Kuris mane suprastų, palaikytų, mokėtų elgtis su vaikais ir kuris nebijotų atsakomybės. Su tokiu žmogumi mes būtume kaip kumštis ir per gyvenimą eitume kartu“, – šypteli ji.