Žymių žmonių keistenybės: Salvadoras Dali ir Vincentas van Goghas

Mirtį nešančios spalvos

Vincentas van Goghas menininko pašaukimą atrado tik 27-erių, o su pasauliu atsisveikino sulaukęs 37-erių. Trumpas, bet itin produktyvus kūrybos laikotarpis dailininkui gyvam esant šlovės neatnešė – jis sugebėjo parduoti tik vieną paveikslą, tačiau po mirties darbai imti vertinti rekordinėmis pinigų sumomis. Negana to, jo kūryba žinoma net tiems, kurie menu nesidomi – popkultūroje van Gogho darbai reprezentuojami itin dažnai.

Kas lėmė, kad šio didžio žmogaus gyvenimas buvo toks trumpas? Versijų yra daug. Populiariausios teigia, kad jis sirgo psichikos liga, kurios pasekmės buvo depresija, manijos priepuoliai ir haliucinacijos.

Manoma, kad situacijos nepalengvino piktnaudžiavimas alkoholiu, tabaku, kava ir dažais. Viena teorijų tikina, kad beprotybės apimtas dailininkas pastaruosius valgė.

XIX amžiuje buvo atrasti nauji spalvų pigmentai, kurie sodrumu gerokai pralenkė senuosius. Vincentas van Goghas itin pamėgo jais tapyti. Bėda ta, kad dažuose buvo begalė nuodingų ir gyvybei pavojingų medžiagų: baltuose dažuose – švino, raudonuose – gyvsidabrio, o smaragdiniuose žaliuose – vario ir arseniko. Pastarieji buityje buvo naudojami ne tik dažyti, bet žiurkėms nuodyti.

Kaip Salvadoras Dali semdavosi įkvėpimo

Kas nėra girdėjęs apie Salvadorą Dali? Apie šį menininką, jo keistenybes ir pribloškiantį gyvenimo būdą tauškia visi, kas netingi, o tikrų faktų nuo gandų atskirti beveik neįmanoma.

Visas Salvadoro Dali gyvenimas buvo tarsi nesibaigiantis absurdo teatras. Naujagimį tėvai pavadino tėvo garbei, tiesa, prieš tai tą patį vardą turėjo jo brolis, amžinybėn išėjęs dar negimus jaunajam genijui.

Taip pat skaitykite: Menininkas įžymybių portretus kuria naudodamas dantų pastą

Atradęs pašaukimą menui, S. Dali išvyko studijuoti, tačiau mokslų nebaigė, nes prieš pat baigiamuosius egzaminus buvo pašalintas iš mokyklos. Kokios priežastys? Ogi piktžodžiavimas. Jaunasis menininkas pareiškė, kad fakultete dirbantys asmenys nepakankamai kompetentingi įvertinti jo darbus.

Vėliau įsimylėjo draugo žmoną, kuri dėl S. Dali metė šeimą ir tapo jo gyvenimo mūza, meiluže, o po kelerių metų – teisėta žmona. Neaišku, kas didįjį dailininką skatino elgtis ekscentriškai – charizmatiška asmenybė ar visuomenės dėmesio troškimas, tačiau jo gyvenimo būdas ir išvaizda aplinkinius nuolat šokiravo.

Įsivaizduokite viešoje vietoje pasirodžiusią personą, per kurios suglamžytą palaidinę matyti iš krūtinės plaukų suformuota peteliškė, žmogų, kurio galvos plaukai sutepti neaiškia mase primena šalmą, o nusmailinti ūsų galiukai šauna į abi puses po dešimtį centimetrų.

Taip pat skaitykite: Optinė apgaulė: objektų instaliacijose prancūzas paslepia meno šedevrus

Dar keisčiau dailininkas semdavosi įkvėpimo. S. Dali tikėjo pasąmonės galia, todėl ją stengdavosi išlaisvinti, pavyzdžiui, staigiai pabusdamas iš miego. Receptas buvo toks: šalia kėdės, kurioje įsitaisydavo, pastatydavo metalinį puodą, o į ranką pasiimdavo raktą ar šaukštą. Kai dailininkas užsnūsdavo, iš rankų išslydęs daiktas garsiai trenkdavosi į puodą. S. Dali kaipmat pabusdavo, o galvoje jau knibždėdavo galybė keisčiausių idėjų ir reginių.

Tekstas B. Ramutienės.

Plačiau apie garsių žmonių keistenybes skaitykite 49-ajame savaitraščio „Ji“ numeryje!