Žymus italų režisierius Roberto Magro: „Atėjo laikas keisti požiūrį į cirką“
Kauno rajone įsikūręs Linksmakalnis, daugeliui vis dar žinomas dėl dviejų dalykų: čia veikusio slapto sovietų kariuomenės dalinio – radijo žvalgybos centro bei gyvūnų prieglaudos „Penkta koja“. Vis dėlto, šiandien Linksmakalnis, viena iš „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ paskelbtų šiuolaikinių seniūnijų, savo istoriją paliks vadovėliams ir ims garsėti... cirko pasirodymais?
Vasario 25 d. – kovo 9 d. Linksmakalnyje žinomas italų cirko artistas, režisierius ir pedagogas, dėstantis žymiausiose cirko mokyklose Europoje ir Lotynų Amerikoje, Roberto Magro su trupe, vietos apylinkių gyventojus: vaikus, tėvus, jaunimą ir senjorus, būrė į nemokamas šiuolaikinio cirko dirbtuves.
Jų metu visų amžiaus grupių atstovai per šiuolaikinio cirko prizmę pasakojo unikalią miestelio istoriją, prisidėdami prie kolektyvinio spektaklio kūrimo, naudojant cirko, šokio, teatro ir muzikos kalbas.
Dvi savaites Linksmakalnyje vykusių dirbtuvių finišas – vieno iš trupės narių, Daniele Sorrsi, cirko pasirodymas „Il foglio“ (liet. „Lapas“), sutraukęs pilnutėlę salę žiūrovų.
Cirkas „išėjo“ iš palapinės
Praėjusiais metais „Cirkuliacijos“ festivalio metu, surengęs pasirodymą 66-iems balkonams ir vienai terasai Kaune, kuris vyko viename iš Savanorių prospekto namo kiemų, R. Magro pažymi, kad kalbant apie šiuolaikinį cirką, labai svarbu įvertinti, apgalvoti vietas ir erdves.
„Jei žmonės vis dar mano, kad eiti į cirką reiškia eiti į palapinę, jie klysta. Tai − tik viena iš galimybių. Štai Kauno rajone apstu architektūros ir vietų, kurias šiek tiek transformavus, galėtume surengti puikius performansus. Cirkas gali „atsitikti“ ant tilto, kieme, balkone ar Linksmakalnio sporto salėje, visai nesvarbu“, − sako R. Magro.
Šiuolaikinio cirko (angl. contemporary circus) atstovas atkreipia dėmesį, kad visiems įprasto ir pažįstamo, antikos laikus siekiančio klasikinio cirko palikimas šiuolaikiniame cirke − galimybė sujungti skirtingus elementus. „Šiuolaikinis cirkas yra labai geras teatro, cirko, vaizdo ir scenos menų maišymo pavyzdys. Tai vieta, kur nėra sienų“, − sako jis.
Pasak R. Magro, šiuolaikinį nuo klasikinio cirko skiria stipri pasirodymo koncepcija. Pastarasis turi tik formulę, kuri visada yra tokia pati, bet ne koncepciją. Ši nuolat pasikartojanti formulė − stipriausias klasikinio cirko sėkmės elementas.
„Atėjo laikas keisti požiūrį į cirko meną. Tai − daugiau nei pasirodymas. Tai kūrybiškumo momentas, kuriame nėra sienų: nei teatre, nei muzikoje, nei šokyje, nei cirke. Tai naujos paieškos, kaip kitokiu būdu perteikti savo kūrybą“, − apie šiuolaikinį cirką pasakoja R. Magro.
Cirko artistą pakerėjo vienas Lietuvos kaimas
Pasibaigus pirmosioms šiuolaikinio cirko dirbtuvėms, R. Magro kartu su trupe ir toliau prisidės Linksmakalniui įgyvendinant savo, kaip vienos iš „Kaunas 2022“ tęstinio kūrybinio projekto „Šiuolaikinės seniūnijos“ idėją „Radijo Angelai“, įkvėptą realių įvykių. Linksmakalnio bendruomenė projektu sieks metaforiškai detalizuoti, išplėtoti praeitį ir dabartį, norint parengti tvirtą žinią ateities kartoms.
„Mane suintrigavo Linksmakalnio istorija ir stiprus kontrastas tarp kaimo pavadinimo reikšmės (linksmi kalnai) ir įspūdžio pirmą kartą jame apsilankius − jokių kalnų ar juokingų dalykų. Man patinka šis kontrastas ir darbas su bendruomene“, − neslėpė žinomas cirko artistas, dvi savaites viešėjęs ir aktyviai dirbęs su vietos žmonėmis.
Pašnekovo teigimu, jis cirko įgūdžius naudoja kaip socialinį įkvėpimą, norėdamas „atrakinti“ santykius su vietos gyventojais: „Man labai svarbus ryšys su auditorija. Aš visada galvoju apie meninius pasirinkimus, kuriuos galiu pasiūlyti publikai.“
Cirko režisierius pasiryžęs ieškoti kompromiso tarp galimybės plėtoti šiuolaikinio cirko, nutolusio nuo klasikinio cirko, estetiką, kuri tuo pat metu būtų artima kasdieniam Linksmakalnio žmonių gyvenimui.
„Linksmakalnyje yra daug senų, nenaudojamų pastatų. Pasitelkdami technologijas, garsą, reikiamą apšvietimą, ateityje galėtume prikelti juos naujam gyvenimui, sukuriant iliuziją, kad anksčiau tušti stovėję pastatai atgijo, − kalbėjo cirko artistas. − Naujosios technologijos yra dalis šiuolaikinio cirko iki to momento, kol neužgožia ar nepertraukia viso projekto turimos poezijos.“
Žaidžia su rizika ir peržengia fizines ribas
Pedagogas, dėstantis visuose žymiausiose cirko mokyklose Europoje ir Lotynų Amerikoje skuba pabrėžti, kad kūrybiškumo galima išmokyti ar jį pažadinti visuose: „Kiekvienas turime didžiulį kūrybinį potencialą. Tik konservatyvūs ir skeptiški žmonės sako, jog kūrybiškumas yra tik privilegijuotiesiems. Talentas yra tik gebėjimas, kurį pasitelkiame, norėdami, kad žiūrovas pamirštų mūsų techniką.“
Pasak R. Magro, išlavinta technika ir talentas eina ranka rankon – kitaip tariant, pasidalina po 50 procentų. Fizinis pasirengimas cirko artistui yra tarsi žodynas, kurio visuomet reikia, norint parašyti dainą, eilėraštį, istoriją ar panašiai. Neturėdamas tokio „žodyno“, jis būtų ribotas savo galimybėse. Tačiau tai nėra vienintelis dalykas, kurio reikia, skuba pridurti pašnekovas: „Savo techniką reikia naudoti kaip „žodyną“, kuriant naujas metaforas pasirodyme.“
Cirko meno atstovų darbas yra labai sudėtingą procesą perteikti taip, jog jis atrodytų labai paprastas: „Cirko artisto kelias yra pats sudėtingiausias pasirinkimas, kurį menininkas gali padaryti savo gyvenime, nes tuomet jis turi susidoroti su savo kūnu ir jo ribomis, kurias reikia išmokti panaikinti, − atskleidžia jis. − Cirko menininkui ribos niekada nėra problema. Jis išmoksta jas pamilti. Pirmiausia jis savo ribas priima, o tada jas peržengia. Kiekvieną dieną šiek tiek toliau.“
R. Magro teigimu, žmonės yra linkę sudaryti taikos sutartį su rizika: „Kalbu ne tik apie fizinę, bet ir meninę riziką. Šiuolaikiniame cirke mes mokomės iš praeities, peržengiame ribas ir žaidžiame su rizika. Kuriant šou, svarbu naudoti visa tai, nesikoncentruojant vien tik į pasirodymo atlikimą ar jo žinutę.“
Cirkas − be klounų, žonglierių ir gyvūnų
Apgailestaudamas, pašnekovas pažymi, kad Kaune nėra šiuolaikinio cirko pavyzdžių. R. Magro stipriai palaiko naujos Šiuolaikinio cirko asociacijos kūrimą Vilniuje, kuri burtų talentingus menininkus ir kurtų pirmąjį šiuolaikinio cirko judėjimą Lietuvoje. Startavus šiai cirko asociacijai, jauni menininkai galėtų lankyti cirko mokyklas čia ir užsienyje.
R. Magro įsitikinimu, viena pamatinių problemų, su kuria vis dar susiduria cirko menas, yra pasenęs požiūris į jo auditoriją. Žmonės cirką vis dar suvokia, kaip pramogą, šeimos šou, linksmus pasirodymus. Vis dėlto, šiuolaikinis cirkas yra labai nutolęs nuo būtent tokios cirko sampratos, akcentuoja garsiausiose pasaulio trupėse dirbęs cirko artistas.
„Šiek tiek kitokią situaciją nei Lietuvoje turime Pietų Prancūzijos mieste Tulūze, kur, remiantis statistiniais duomenimis, žmonės praleisti laisvalaikiui dažniausiai renkasi ne kiną, teatrą ar šokio šou, bet šiuolaikinio cirko pasirodymus“, − pasakoja R. Magro, vildamasis, kad tokių sėkmės pavyzdžių greitai rasis ir Lietuvoje.