Eglės Gabrėnaitės gyvenimo akimirkos

„Aš ir mama vilkime tėčio dovanas – triušių kailinius. Mūsų trijulę kažkas įamžino prie teatro, kuris anuomet buvo vadinamas Kauno valstybiniu muzikiniu dramos teatru. Jame tėvai įsidarbino grįžę į Lietuvą po mokslų Teatro meno institute Maskvoje. Tėtis pasodindavo mane ložėje – iš ten žiūrėdavau op
„Pagimdžiau Roką dar studijuodama vaidybą. O po dviejų mėnesių jau filmavausi Arūno Žebriūno juostoje „Naktibalda“. Gyvenimo tempas buvo didžiulis. Ne tas žodis, kaip sudėtinga buvo viską derinti! Tėvai padėjo – prižiūrėjo sūnų.“ (22 m.)
„Čia aš įamžinta operos solistės Aleksandros Staškevičiūtės ir fotografo Algimanto Žižiūno, nuostabių menininkų, draugijoje. Man patiko megzti visokius žmogeliukus. Kitoje nuotraukoje, kurią 1992-aisiais norvegai pasidarė ruošdamiesi Vilniaus mažojo teatro gastrolėms po Šiaurės šalis, ant kailinių e
„Su Regimantu Adomaičiu daug kartų buvome partneriai Valstybinio akademinio dramos teatro scenoje. Spektaklį „Akis į akį su visais“ vaidindavome dviese 4,5 valandos. Jo metu ir daužydavomės, ir mylėdavomės, ir mušdavome vienas kitą... Labai sunkus spektaklis. Bet buvo rodomas daug metų ir žiūrovai j
„Aš – savo bute. Ant sienų – Dalios Kasčiūnaitės, Romo Dalinkevičiaus dovanoti paveikslai, du kambariai prigrūsti knygų... Anais laikais manėme, kad didesnio turto kaip knygos nėra. Dalis knygų, kurias turiu, – iš Kauno parsivežta tėčio biblioteka. Dabar mažiau skaitau, bet labai ilgai knygų skaitym
„Fotografas pagavo besijuokiančią, tačiau nepasakyčiau, kad labai dažnai juokiuosi... Ši nuotrauka man primena Vytautą Kernagį. Ji padaryta praėjus maždaug metams po Vyto mirties. Mes abu – artistų vaikai ir mūsų santykiai visą gyvenimą buvo labai gražūs. Nebendravome daug, bet Vytas buvo kaip broli+1
×
1 / 7„Aš ir mama vilkime tėčio dovanas – triušių kailinius. Mūsų trijulę kažkas įamžino prie teatro, kuris anuomet buvo vadinamas Kauno valstybiniu muzikiniu dramos teatru. Jame tėvai įsidarbino grįžę į Lietuvą po mokslų Teatro meno institute Maskvoje. Tėtis pasodindavo mane ložėje – iš ten žiūrėdavau op