Rimas Tuminas

„Kai pasiekė žinia apie ligą, supratau, kad nekovosiu. Nes vis tiek pralaimėsiu. Tik stengiuosi nepasiduoti. Tad taip ir gyvenu – nepasiduodamas, atidėliodamas, atstumdamas ją – mirtį, todėl dirbu“, – sakė Rimas Tuminas
1987 metų nuotraukoje – su pedagogų Henriko Vansevičiaus ir Vytauto Čibiro studentais, kurie akimirksniu pajuto simpatiją ką tik į Vilnių grįžusiam jaunam režisieriui
„Gal teatras manyje – iš vaikystės, kai žaidimais, vaidyba ant taburetės bandžiau dangstyti skurdą. Teatro tokia misija – akinti gyventi gražiau“, – yra sakęs
„Ji išmintinga, kantri, žino savo vertę. Aš vertinu jos orumą, savigarbą, ištikimybę, tikėjimą manimi. Ji savimi mane auklėjo, puoselėjo“, – apie žmoną Ingą atsiliepė režisierius
Režisierius (pirmas iš kairės sėdi) su „Nusišypsok mums, Viešpatie“ spektaklio kompozitoriumi Faustu Latėnu, aktoriais Vytautu Šapranausku (viduryje), Gediminu Girdvainiu, Sigitu Račkiu, Vytautu Grigoliu, Andriumi Žebrausku
„Žmogaus vaizdas atsiranda iš dviejų susidūrimo realijų – šiandieninės realijos ir autoriaus epochos. Dviejų tarp savęs nutolusių realijų. Tai yra grynas proto tvarinys. Kuo daugiau nutolusių realijų ir teisingai įvertintų, suprastų, tuo daugiau emocinės jėgos, poetinės jėgos. Tai – šiuolaikinis tea
×
1 / 6„Kai pasiekė žinia apie ligą, supratau, kad nekovosiu. Nes vis tiek pralaimėsiu. Tik stengiuosi nepasiduoti. Tad taip ir gyvenu – nepasiduodamas, atidėliodamas, atstumdamas ją – mirtį, todėl dirbu“, – sakė Rimas Tuminas / Valstybinio Vilniaus mažojo teatro archyvo (Dmitrijaus Matvejevo) nuotrauka