10 būdo bruožų, kuriuos paveldime genetiškai
Taip, dabar jūs galėsite sakyti, kad tarkime, tingite dėl to, kadangi tai paveldėjote genetiškai! Juk tokiais, kokie esame, tampame ir dėl aplinkos, kuri mus supa, ir dėl genetinių ypatybių. Štai kokius būdo bruožus mokslininkai sieja su genetika.
Tinginystė
Daugelis žmonių sau užduoda klausimą, kodėl juose, atrodo, tiesiog įgimtas tinginystės jausmas. O štai mokslininkai aptiko tinginystės geną tirdami ir augindami dvi grupes žiurkių, iš kurių vienos buvo labiau aktyvios, o kitos mažiau. Kai žiurkių kartos išaugo, aktyvių gimdytojų palikuonys kartu su jais bėgiodavo vis greičiau, o neaktyvių – kur kas lėčiau. Tyrėjai įvertino ne vieną faktorių – fizinius duomenis, raumenų ląsteles, mitochondrijų lygį. Jie išsiaiškino, kad pagrindine aktyvumo arba neaktyvumo priežastimi buvo 36 genų rinkinys, kuris buvo atsakingas už motyvaciją užsiimti fizine veikla.
Taip pat skaitykite: Kodėl skauda galvą: dėl to gali būti kaltas ir seksas, ir aspartamas
Kaip susitvarkote su stresu
Stresas mus veikia, kad ir kaip nenorėtume to sau pripažinti. Kai mes išgyvename skyrybas, nesiseka darbe ir kituose reikaluose, natūralu, jaučiamės ne per geriausiai. O tai, kaip stresas mums paliečia, priklauso ir nuo genetinių ypatybių. Streso efektą galime stebėti smegenų srityje hipokampe – kai išgyvename, ši sritis arba padidėja, arba sumažėja. Visų šių dydžių pokyčiai priklauso nuo rizikos genų.
Kuo jų daugiau, tuo labiau hipokampas sumažėja, ir dėl to žmogus į stresą reaguoja neigamai, o štai jeigu tų genų mažai, tuomet stresinis įvykis gali turėti priešingą efektą ir teigamai paveikti žmogų. Kaip visi puikiai žinome, žmogaus gebėjimas reaguoti į stresines situacijas turi didelę įtaką, padedančią susitvarkyti su kritiniais gyvenimo momentais.
Taip pat skaitykite: Kūno taškas, kurį masažuodami akimirksniu sumažinsite stresą
Meilė kelionėms
Sunku patikėti, kad žmonės gali nemėgti keliauti, tačiau tie, kurie mėgsta, turi geną, pavadintą DRD4-7R.
Sunku patikėti, kad žmonės gali nemėgti keliauti, tačiau tie, kurie mėgsta, turi geną, pavadintą DRD4-7R.
Jie taip pat išsiskiria tuo, kad negali nusėdėti vietoje ir yra smalsūs, taip pat mėgsta tyrinėti naujas vietas ir jiems nepatinka pastovumas.
Šie žmonės rizikuoja, ieško naujų santykių, dievina skanauti naują maistą, trokšta permainų ir nuotykių. Tikinama, kad šį geną turi maždaug 20 proc. žmonijos.
Vairavimo įgūdžiai
Na, negalime nesutikti, kad vairuoti skirta tikrai ne kiekvienam, o dar tam pritarė ir mokslininkai, atradę atitinkamą geno variantą, dėl kurio žmonės prasčiau vairuoja. Pasirodo, dėl šio geno net 30 proc. žmonių prasčiau išlaiko vairavimo egzaminą. Trumpiau tariant, 3 iš 10 žmonių keliuose tikrai gali būti pavadinti prastais vairuotojais, kadangi jų smegenyse atrandamas baltymo BDNF trūkumas, o pastarasis padeda išsaugoti prisiminimus. Dėl to kai kuriems žmonėms sunku prisiminti tam tikras taisykles, padedančias vairuoti.
Priklausomybė
Genai yra atsakingi maždaug už 50 proc. imlumo narkotikams priklausomybių. Be to, genetika veikia ir tai, dėl ko žmogus apskritai pradeda vartoti narkotikus. Tarkime, dėl genetinių priežasčių gali pradėti rūkyti 75 proc. žmonių, priprasti vartoti narkotikus 60 proc., o mesti blogus įpročius 54 proc. Taigi, mokslininkai sako, kad kartais genetika gali vaidinti dar didesnį vaidmenį nei aplinkos veiksniai.
Žiaurumas
Tikinama, kad kiek esame negailestinti, dirglūs ir žiaurūs, taip pat lemia genetika. Tyrėjai iš Suomijos atliko genetinę 900 nusikaltėlių analizę ir aptiko du genus, kurie buvo susiję su žiaurumu. Tie žmonės net 13 kartų dažniau buvo linkę žiauriai pasielgti. Visgi pabrėžiama, kad tai nereiškia, jog turintys šiuos genus bus žudikai ar atliks kitus nusikaltimus.
Taip pat skaitykite: Vidinio laikrodžio paslaptys: kada geriausias laikas mylėtis, o kada – apsilankyti pas odontologą?
Mitybos įpročiai
Jeigu dietos jums nepadeda, gali būti, kad tai susiję su genetika. Toronto universiteto mokslininkai aptiko, kad individualus mitybos planas, sudarytas remiantis genetiniais ypatumais, gerina mitybos įpročius. Kai specialistai davė patarimus, kaip maitintis žmonėms, atsižvelgdami į jų genetiką, pastarųjų mityba tapo kur kas efektyvesnė, palyginti su standartiniais patarimais. Pavyzdžiui, jeigu žmogaus kraujo spaudimas buvo labai aukštas, maiste būdavo mažiau druskos ir pan. Būtent tai ir padėjo pasiekti geriausius rezultatus kalbant apie sveikatą ir savijautą.
Muzikinis skonis
Tyrime, kuriame dalyvavo daugiau kaip 4000 dvynių, mokslininkai išsiaiškino, kad mūsų muzikinis skonis iš dalies susijęs su genetika. Ypač tų, kurie yra jaunesni nei 50-ies, genetinis poveikis muzikiniam skoniui sudaro maždaug 55 proc.
Mokslininkai įvertino ir kiekvieną muzikos žanrą bei tai, kaip genai veikia jiems teikiamą pirmenybę. Pasirodo, jaunesniems nei 50-ies metų žmonėms genai 56 proc. daro įtaką klausyti džiazo arba bliuzo stiliaus muzikos, 53 proc. pop, klasikos, repo, hip hopo, roko, sunkiojo metalo ir pan.
Tiesa, įdomu, kad genai neveikia vyresnių nei 50-ies noro klausytis country ar liaudies muzikos, tačiau vyresnius – taip, net 28 proc. O štai muzikos klausymo motyvacija nuo genetikos priklauso ganėtinai mažai – tam ji turi 25 proc. įtakos.
Taip pat skaitykite: Šeimų konsultantas Ruslanas Naruševičius – apie keturias skyrybų fazes ir svarbiausius šeimos aspektus
Partnerio išsirinkimas
Štai taip – kai renkatės partnerį, sužaidžia ne tik patrauklumo faktorius, tam įtakos turi pagrindinis histosuderinamumo kompleksas, susijęs su mūsų genetika. Labiausiai mus traukia žmonės, kurių jau minėtas PHS (pagrindinis histosuderinamumo kompleksas) yra kitoks nei mūsų.
Tyrime dalyvavo 90 susituokusių porų, 152 atsitikinės poros ir paaiškėjo, kad jų PHS buvo visiškai skirtingi. Kodėl taip yra? Pasak mokslininkų, skirtingi genai reiškia sveikesnius vaikus, padeda išvengti kraujomaišos, kadangi mus kur kas mažiau domina žmonės su panašiais genais.
Taip pat skaitykite: 10 pačių keisčiausių baimių: nemeilė maistui ir uošvei
Fobijos
Manoma, kad fobijos gali būti netgi perduodamos iš kartos į kartą ir tai netgi vadintina naudinga, kadangi sužinome, kas yra pavojinga, o kas ne. Mokslininkai tyrė peles, kurias elektrošoko pagalba privertė bijoti sakurų. Vėliau jau gimusios jų palikuonės taip pat bijojo sakurų, nors nebuvo susidūrusios nei su sakuromis, nei su elektrošoku. Tačiau mokslininkai pabrėžia, kad šiuolaikiniame pasaulyje kai kurios „paveldėtos“ fobijos gali būti jau nebeaktualios.