10 patarimų, ką daryti susirgus krūties vėžiu

Spalį minint krūties vėžio mėnesiu, audioknygų leidykla „Audioteka.lt“ išleido Erikos Umbrasaitės garsinę knygą „Vienos krūties istorija“. Radijo ir televizijos laidų kūrėjos Daivos Tamošiūnaitės balsu suskambusi istorija nuo šiol bus daug lengviau prieinama ne tik labai skubantiems ir stokojantiems laiko žmonėms, bet ir su liga susidūrusioms moterims, jų artimiesiems ir ypač jų vyrams. O ką daryti ir kaip pirmiausia elgtis susirgus krūties vėžiu pataria knygos autorė.

Nepanikuokite

Krūties vėžio diagnozė dar nereiškia mirties nuosprendžio. Išsiverkite tiek, kiek jums reikia, o tada suimkite save į rankas ir leiskitės į kelionę per vėžį. Ne į kovą, o į kelionę, nebereikia pykčio ir kovų. O kelionėje juk būna visko, ir sunkumų, ir gražių akimirkų.

Domėkitės ir būkite budri

Išklausykite kiek įmanoma daugiau medikų nuomonių apie galimus gydymo, operacijos būdus. Jokiu būdu neklausykite visokių gąsdinančių kaimynių, babyčių ir kitų „geranorių“ pasakojimų, kokia baisi liga yra vėžys ir t. t. Jei pagrindiniu gydymo būdu renkatės alternatyvią mediciną, prieš tai labai gerai apsvarstykite galimus tradicinės medicinos gydymo būdus.

Taip pat pasidomėkite galimomis alternatyvaus gydymo pasekmėmis – juk nėra įrodymų, kad toks gydymas efektyvus ir tikrai veikia. Alternatyvūs sveikatos stiprinimo būdai – dieta, meditacija, joga, žoliniai preparatai, kuriuos skyrė oficialus fitoterapeutas ir jums leido vartoti jūsų onkologas, gali ir privalo būti priedu prie oficialaus gydymo, bet ne jo pakaitalas.

Neužsisklęskite vienatvėje

Susiraskite nors vieną patikimą draugę ar draugą, kuriam galėtumėt atskleisti savo emocijas, baimes, kartu paverkti, pasijuokti. Neužsisklęskite vienatvėje, neužsidarykite namuose ir nesislėpkite nuo sveikųjų visuomenės. Nenutraukite savo gyvenimo, kokį gyvenote iki tol. Tarkime, ir toliau laisvalaikiu eikite į kiną, teatrą, neapleiskite kitos mylimos veiklos, kiek leidžia sveikata.

Liga neturi jūsų uždaryti namuose, jūs neturite jos gėdytis, slėptis. Jūs nieko blogo nepadarėte, kad susirgote, todėl turite visą teisę vaikščioti tarp sveikųjų ir džiaugtis gyvenimu – nekreipkite dėmesio į tų neišmanėlių žvilgsnius, su kuriais, deja, teks susidurti išėjus į viešumą.

Rašykite dienoraštį

Parašytos mintys, baimės, nerimas tarsi dingsta, bent jau sumažėja, tad rašymas yra puiki psichoterapija. Jeigu negalite susitvarkyti su savo emocijomis, nesigėdykite kreiptis pagalbos į psichologą.

Raskite, kas jums teikia džiaugsmo

Neužsiiminėkite savigaila ir nevaidinkite aukos, sakančios: „už ką man taip“. Toks elgesys dar niekam nepadėjo. Geriau ieškokite, kas gali jums teikti mažus džiaugsmus net pačiomis juodžiausiomis akimirkomis. Pavyzdžiui, į ligoninę pasiimkite savo mėgstamiausią puodelį, kad jis primintų jaukias akimirkas namuose, žiūrėkite komedijas, skaitykite linksmas knygas, prašykite draugų, kad elgtųsi su jumis taip, kaip ir iki ligos – jokio gailesčio ir negatyvių minčių kurstymo.

Įspėkite draugus, kad reikalui esant jie leistų jums išsiverkti, nestabdytų jūsų nuo neigiamų emocijų ir baimių atskleidimo, tačiau ir neskatintų to nuolat.

TAIP PAT SKAITYKITE: Specialioji pedagogė Jurgita Stankevičienė: „Darbe buvau dar sveika, o po pietų pertraukos grįžau su vėžiu“

Priimkite pagalbą

Nustokite vaidinti didvyrę ir išmokite paprašyti pagalbos bei ją priimti (man tai buvo labai sunku), kai jums reikia. Pavyzdžiui, jeigu po chemoterapijos kurso nebeturite jėgų išvesti šuns ar apsipirkti parduotuvėje, paprašykite, kad kas nors tai padarytų už jus. Nesigėdykite būti silpna, jums dabar tai leistina, atsilyginsite vėliau.

Pažiūrėkite į situaciją iš šalies

Įsivaizduokite, kad susirgote ne jūs. Tarsi visas tas siaubas, nemalonios diagnostikos ir gydymo procedūros, visa tai vyksta ne su jumis, o, tarkime, su jūsų geriausia drauge, kuriai jūs privalote padėti.

Ch. Bukowsky: „Norint pradėti gyventi iš tikrųjų, reikia bent kartą numirti“

Arba jūs esate aktorė, vaidinanti filme apie vėžiu sergančią moterį, ir tiesiog labai įsijaučiate į vaidmenį. Žiūrėkite į visa tai tarsi iš šalies ir stenkitės kuo labiau padėti tam sergančiam žmogui (tai yra jums pačiai, bet be savigailos šešėlio), palengvinti jo būtį, kelionę per ligą, bet negailėkite vargšės savęs. Tai tikrai palengvins ligos metu ištinkančius išbandymus ir jūsų pačios psichologinę būseną.

Viskas pasimiršta

Tai, kas vyksta sergant yra baisu ir sunku, bet kad jūs žinotumėte, kaip greitai tai pasimiršta... Ištrūkus iš ligos gniaužtų telieka didžiulis noras, alkis ir drąsa gyventi. Gyventi pagal save, o ne pagal kitų norus.

Atsiranda mokėjimas džiaugtis kiekviena smulkmena, nesijaudinti dėl mažų nemalonumų, nepaversti darbinių nesėkmių tragedijomis, o asmeninių konfliktų nuolat besitęsiančiais karais. Kaip sako Ch. Bukowsky: „Norint pradėti gyventi iš tikrųjų, reikia bent kartą numirti“. Vėžys padeda tam kartui numirti, kad tikrąjį gyvenimo skonį būtų galima pajusti vėliau.

Susidraugaukite su liga

Pabandykite susidraugauti su savo liga, nekeikite jos, nekovokite pykčiu, išvis nustokite pykti (ypač ant neteisingo pasaulio, savo artimųjų, savęs pačios). Prisiminkite, kad gydo meilė, o ne pyktis. Tiesiog draugaukite, kalbėkitės su liga, paprašykite vėžio apleisti jūsų kūną, nes jūs nusiteikusi nepasiduoti, tad jam likti jūsų kūne bus labai sunku ir nepatogu.

Pakeiskite požiūrį

Kai nebegalite pakeisti sudėtingos situacijos, visada galite pakeisti požiūrį į ją. Kaip juokauja žydai, šypsokitės šiandien, rytoj gali būti dar blogiau. Humoras, optimistinis požiūris, tikėjimas ir išsiugdytas įprotis šypsotis, nors ir labai sunku, mokėjimas džiaugtis ir stebėtis gyvenimo smulkmenomis, mokėjimas paleisti tai, kas jums jau nebepriklauso, kas atgyventa, pasenę, nebedžiugina ar tik skaudina – tai jūsų ginklai.

Visi mes vėliau ar anksčiau mirsime. Taip, kai kuriems teks išeiti anksčiau, nei numatyta, bet su tuo kovoti neįmanoma. Tačiau štai ką gali padaryti kiekvienas iš mūsų – mylėti gyvenimą šiandien, šią akimirką. Būkite jam dėkingos. Net jei ir nesusidūrėte su liga, šypsena, meilė ir dėkingumas padės jums kelionėje per gyvenimą.