16 metų darbo nekeičianti Julija Dragūnienė: „Svarbiausia – turėti gerą komandą“
„Dirbti pradėjau konditerijos ceche, atėjau į komandą kaip praktikantė ir... šiek tiek užstrigau“, – juokiasi šešiolika metų „Maximos“ gamybos ceche dirbanti Julija Dragūnienė. Jau kurį laiką ji džiaugiasi vadovaujamomis pareigomis ir nors tai reiškia daugiau atsakomybės ir iššūkių, Julijos nė kiek negąsdina: „Su gera komanda niekas nebaisu!“
Julija prisimena, kad dirbti pradėjo kaip tik šventiniu laikotarpiu, todėl iškart buvo įsukta į komandinį darbą ir šventinį sujudimą – kad pirkėjams nieko nepritrūktų, darbuotojai kasdien atiduoda visą savo širdį ir jėgas.
„Manęs tas kalėdinis sujudimas neišgąsdino, nors tada buvau itin jauna ir neturėjau patirties. Jeigu likau tiek metų dirbti, turbūt man toks darbas tinka – nebėgu nei nuo žmonių, nei nuo iššūkių“, – atvirauja ji.
Jau metus Julija dirba gamybos cecho pamainos vadove. Vadovaujamos pareigos, anot moters, įpareigoja dar labiau stengtis ir jausti didesnę atsakomybę, tačiau viskas daug paprasčiau, kai bendro tikslo siekiama kartu su motyvuota komanda.
„Džiugu, kad kolektyvas labai geras, nes tik komandinis darbas užtikrina, kad viskas vyktų sklandžiai. Pas mus nėra „tu“ ar „aš“ sąvokų, esame tik „mes“ – tai gerokai palengvina darbo kasdienybę, todėl ir šventiniu laikotarpiu puikiai susitvarkome. Nors kiekvienas geriausiai išmanome būtent savo darbą, esant netikėtoms aplinkybėms visi darbuotojai galėtų padėti ar perimti kito pareigas. Dauguma žmonių konditerijos ceche dirba ne vienus metus, todėl yra puikiai susipažinę ir su kolegų darbu bei atsakomybėmis ir prireikus nevengia pagelbėti. Tai didelis pliusas, nes tokiu būdu galime išvengti stresinių situacijų“, – pasakoja pašnekovė.
Julija juokiasi, kad šventiniu laikotarpiu konditerijos ceche ypač kvepia gardėsiais – kalėdinis kepinių asortimentas kasmet nustebina naujomis idėjomis ir skoniais. Moteris atvirauja, kad pirmieji metai dirbant prie skanumynų buvo savotiškas išbandymas – juk nuolat nosį kutenantys malonūs kvapai ir dailūs kepiniai taip ir traukdavo visko paragauti. Ilgainiui, žinoma, prie visko priprantama, tad dabar ji sakosi laisvai galinti praeiti ir pro gardžiausiai atrodantį keksiuką.
Saldžios saldžios Kalėdos
Dvi dukras ir sūnų auginanti J. Dragūnienė sako, kad turint tris vaikus namuose taip pat tenka nemažai gaminti, tačiau, prisipažįsta, kartais jau kiek ir tingisi.
„Darbe dažnai palieku visą kūrybinę energiją, tad namuose vėl ką nors kepti kartais pritrūkstu motyvacijos, na, bet kai esi mama – tenka, niekur nepabėgsi“, – juokiasi ji.
Nors dvylikametei dukrai Milanai skanumynų valgymas mielesnis negu jų gaminimas, Julija džiaugiasi, kad bent mažoji, penkiametė Lėja, kol kas labai tuo susidomėjusi ir noriai prisideda. Septynmetis sūnus Dominykas turbūt irgi labiau linkęs ragauti, negu suktis virtuvėje.
„Dar nesugalvojau, ką tokio skanaus ir saldaus namuose gaminsime šventėms šiemet, bet galbūt tai galėtų būti visų mėgstamas medaus pyragas“, – svarsto J. Dragūnienė.
Šešiolika metų dirbanti šioje srityje Julija sako, kad tikriausiai kone kiekvienas galėtų išsikepti gardų desertą ar net tortą – tiesiog reikia turėti laiko, noro ir kantrybės. Na, o jeigu to neturite ar per šias šventes norite labiau atsipūsti, visada galite mėgautis jau paruoštais desertais, į kuriuos, patikina Julija, darbuotojai sudės visą savo patirtį ir šventinę nuotaiką.
„Ypač jeigu turite mažų vaikų ir visko nespėjate – atsipalaiduokite, kartais tikrai nebūtina viso šventinio stalo patiekalų gaminti patiems. Mes mielai pasirūpinsime, kad skanėstai būtų tokie, jog lėkštėje neliktų nė vieno nesuvalgyto“, – juokiasi Julija.
