Genai, maistas, stresas, kosmetika, vanduo... Kiekvienas iš šių veiksnių gali būti kaltas dėl labai nemalonios problemos – atopinio dermatito, arba atopinės egzemos. Kaip sinonimai vartojami terminai apibūdina išbertus, paraudusius, pleiskanojančius ir labai niežtinčius odos plotus – suaugusiesiems jų dažniausiai atsiranda ant kaklo, plaštakų, galūnių linkių, veido.
Žmonių, gyvenančių su šia liga, daug ir jų skaičius auga įvairiose amžiaus grupėse – taip mus veikia civilizuotas gyvenimo būdas. Specialistai egzema linkę vadinti odos būklę, kurią sukelia pirmiausia prigimtiniai dalykai – paveldėti odos sausumas ir polinkis į alergines ligas. Dermatitą gydytojai dermatologai sieja su išoriniais faktoriais ir sako, kad jį savo kailiu gali patirti bet kuris žmogus. Kodėl oda taip elgiasi? Priežastys nėra iki galo aiškios, bet dėl vieno neabejojama: jos – genų, imuninių reakcijų ir išorinių veiksnių samplaika.
Gydytoja dermatovenerologė Inga Kisielienė: „Viešojoje erdvėje sklando daug mitų apie egzemą, medikų siūlomos jos gydymo schemos skiriasi, todėl išties sunku susigaudyti, kaip elgtis, kad sau padėtum. Poliklinikoje gydytojas dermatologas teturi dvidešimt minučių, per kurias neįmanoma paciento apžiūrėti, išklausyti, išsiaiškinti jo rizikos faktorių ir t. t., todėl 2008-aisiais profesorei Matildai Bylaitei-Bučinskienei kilo egzemos mokyklos idėja. Tai – socialinis projektas, kuriuo nemokamai gali pasinaudoti kiekvienas. Mokyklos tikslas – sisteminti žinias apie egzemą, rengti paskaitas ir praktikumus – visa tai vėliau padeda žmonėms tinkamai prižiūrėti odą ir savarankiškai kontroliuoti ligos eigą.
Sausoje odoje yra mikroįtrūkių, todėl ji nesugeba išlaikyti drėgmės, yra jautresnė ir labiau reaguoja į aplinkos veiksnius.
Svarbu įsidėmėti, kad sausoje odoje yra mikroįtrūkių, todėl ji nesugeba išlaikyti drėgmės, yra jautresnė ir labiau reaguoja į aplinkos veiksnius. Odos sausumą didina ir vanduo, ir saulė, tačiau UV spinduliai naudingi, nes mažina atopinės odos uždegimą. Vis dėlto tai nereiškia, kad egzema sergantis žmogus gali jais gydytis savo nuožiūra soliariume ar priiminėdamas saulės vonias. Svarbu naudoti nuo UVA ir UVB spindulių apsaugantį kremą ir tai daryti tinkamai. Juo reikia pasitepti pusvalandį prieš einant degintis, kartoti kas 2–4 valandas. Apsauginiai kremai kai kuriems žmonėms išprovokuoja alergines reakcijas. Jiems rekomenduočiau tokius produktus pirkti vaistinėse ir rinktis juos su fiziniais filtrais (cinko oksidu, titano dioksidu). Grįžus namo po saulės vonių ir maudynių būtina nusiprausti tekančiu vandeniu ir nieko nelaukiant pasitepti emolientų turinčiu produktu, kuris ir intensyviai drėkina, ir stiprina odos apsauginį barjerą. Ryte po dušo – taip pat.“
Medicinos mokslų daktarė gydytoja dietologė Edita Gavelienė: „Kalbant apie maistą ir suaugusiųjų egzemą reikia pasakyti, kad tiesioginis ryšys neįrodytas. Bet nevisavertė dieta prisideda prie blogos ligos eigos. Kai racione trūksta maisto medžiagų, kurios tiesiogiai sietinos su gera odos būkle (baltymų, cinko, seleno, pagrindinių riebalų rūgščių, vandenyje tirpių vitaminų, kitų antioksidantų savybėmis pasižyminčių komponentų), liga progresuoja. Bendra taisyklė – valgyti reguliariai ir kuo šviežesnį, natūralesnį maistą.
Rekomenduojama vengti produktų, organizme atpalaiduojančių histaminą, baltyminę medžiagą, kai kuriems žmonėms sukeliančią odos reakcijas. Pomidorai ir braškės – vieni iš jų. Alkoholis, šokoladas, riebūs sūriai, riebūs perdirbtos mėsos produktai (tarkim, dešros) – taip pat. Dienoraštis, kuriame žmogus kasdien pasižymėtų, ką valgė ir kokios buvo organizmo reakcijos, jam labai padėtų atsirinkti vartotinus ir nevartotinus produktus. Užsienyje patarčiau vengti jūrų gėrybių, nepažįstamų vaisių ir daržovių. Labai svarbu pakankamai vartoti vandens: orientyras – ūgio centimetras turi gauti dešimt mililitrų vandens, o išgėrus kavos ar kito diuretiko būtina išgerti tiek pat vandens. Maistas turi reikšmės ligos paūmėjimui, tačiau aš akcentuočiau psichologinę savijautą kaip itin svarbų veiksnį.“
Kinų medicinos ir aromaterapijos praktikė Orinta Eitutavičienė: „Pagal kinų mediciną, už sveiką odą atsakingi plaučiai ir storasis žarnynas, o šį veikia skrandis ir blužnis. Todėl egzemos priežastis gali būti imuniteto nusilpimas, organizmo užterštumas ir netinkama mityba. Sutrikus plaučių funkcijai, sutrinka odos aprūpinimas deguonimi ir maisto medžiagomis, ji ima sausėti ir skilinėti. Užkietėję viduriai rodo, kad blogai dirba storasis žarnynas, iš organizmo nepašalinami toksinai ir medžiagų apykaitos produktai, kurie nuodija mus iš vidaus.
Skrandį ir blužnį silpnina saldumynai, neraugintas pienas ir jo produktai. Jie, anot kinų, skatina patologinės energijos, kuri ilgainiui virsta gleivėmis, smėliu ir net augliais, kaupimąsi organizme. Beje, virškinimo organus ypač silpnina ledai ir šalti gėrimai. Kinų medicina moko, kad svarbiausia – saikas ir pusiausvyra (dirbant, valgant, pramogaujant ir t. t.). Jei kamuoja egzema, reikia pašalinti iš organizmo toksinus, gerinti virškinimą ir stiprinti imunitetą. Gali pagelbėti ir savimasažas.“