44 šalis aplankęs lietuvis studentas – apie prašymą dėl piršlybų ir kaip keliauti pigiai: išdavė slaptą triuką

„Pačiam kartais sunku patikėti, kad jau apkeliavau tiek šalių. Negaliu suskaičiuoti naktų, praleistų oro uostuose, turėtų skrydžių, tarptautinių ir tarpmiestinių traukinių ir autobusų, kuriais važiavau dėl pigesnio skrydžio ar norint pasiekti savo kelionės tikslą“, – portalui Žmonės.lt sako Elas.

Vaikinas sutiko papasakoti apie didžiausius savo nuotykius, labiausiai patikusias šalis ir stereotipus sulaužiusią kelionę. Be to, atskleidė gudrybių, kaip keliauti ypač pigiai.

Elas Aidukas teigia, kad kelionės ir pasaulio pažinimas pradėjo žavėti dar vaikystėje – jau tada jis mokėsi ieškoti įvairiausių kelionių pasiūlymų.

„Kaip tik neseniai mama buvo atidariusi prisiminimų skrynią, kurioje sudėti įvairūs mano ir mano sesės prisiminimai ir darbai nuo vaikystės. Ten buvo įdėtas ir pirmasis mano darytas kelionės planas, kai buvau kokių 10-11 metų amžiaus, mūsų kelionei į Niujorką, nes ten nuvykti buvo mano svajonė nuo pat mažens.

Ant kelių lapų kruopščiai surašiau galimas kelionės datas, skrydžių laikus, geriausius viešbučių pasiūlymus ir lankytinas vietas. Dar kaip vakar prisimenu, kad galutinė kelionės kaina išėjo apie 2500 litų mums dviem“, – pasakoja Elas.

Pirmosios Elo aplankytos šalys buvo Turkija, kurioje šeima atostogavo prie jūros, taip pat Vokietija ir Danija – ten jie apsilankė Legolande ir Heide parke.

Laikui bėgant, E.Aiduko meilė kelionėms vis augo – o kartu ir aplankytų šalių skaičius.

„Keliaudamas po vis naujus kraštus pastebėjau, kiek yra nuostabių vietų, apie kurias mes nežinome, kurių mes nesame matę. Kiek daug skirtingų kultūrų ir kiek įvairių žmonių galima sutikti, kurie vėliau gali tapti net labai artimais draugais.

Visi šie dalykai mane įkvėpė keliauti kuo daugiau ir leido suprasti, koks didelis yra pasaulis ir kiek vietų aš dar nesu matęs, kiek nuotykių nepatyręs, žmonių nepažinęs. Man tai lyg laisvalaikio praleidimo būdas – kai kurie skaito knygas, žaidžia video žaidimus, o aš tik pasitaikius progai keliauju atrasti vėl naują kampelį“, – pasakoja pašnekovas.

Keliones derina su studijomis

Kol nekeliauja, Elas Aidukas studijuoja universitete – ketina būti mediku. Tiesa, intensyvūs mokslai jo nesustabdo – tenka pakeliauti ir mokslo metų metu: „Tuomet mano kelionės labai priklauso nuo laisvo laiko tarp paskaitų, bet aš viską susidėlioju taip, kad bent jau kartą per mėnesį turėčiau bent kelias dienas kažkur išvykti. Visa laimė, kad skrydžių pilna, o Europoje beveik visur jie netrunka ilgiau trijų valandų, tad nėra problema išvykti kad ir porai dienų.“

Savo instagramo paskyroje @demaskuotojas turiniu apie keliones besidalijantis vaikinas pasakoja, kad pomėgis jam jau atneša ir pelno.

„Pavyksta šiek tiek tų papildomų pinigų užsidirbti, tačiau daugiausia galbūt ne tiesiogiai iš pačio turinio, o iš žmonių, kurie kreipiasi į mane dėl kelionės plano sudarymo ir užsakymo.

Visada prisiminsiu savo pirmąjį uždarbį iš būtent kelionių planavimo, kai pernai į mane kreipėsi vaikinas su prašymu suorganizuoti kelionę į Italiją ir pasipiršimą ten savo merginai. Buvo nerealiai smagu viską planuoti, derinti ir slėpti piršlybas nuo merginos, nes ji žinojo tik apie pačią kelionę.

Žinoma, streso irgi buvo daug, nes visada noriu, kad viskas būtų tobula ir kad pats nepadaryčiau kokių klaidų planuodamas“, – neslepia pašnekovas ir džiaugiasi, kad šeima ir draugai jį ne tik palaiko, bet ir prašo suplanuoti keliones.

Tiesa, artimuosius Elas kartais ir pagąsdina, nesakydamas, kur išvyksta. Tačiau keliautojo šeima jau apsiprato su jo nuotykiais.

„Vieną kartą, kai keliavau į Šri Lanką, tėčiui nepasakiau, kad išskrendu, o jau ten nuvykus jis man skambina per „Viber“ ir klausia, kodėl negali man prisiskambinti į telefono numerį – vis sako, kad abonentas nepasiekiamas.

Sakau, ai, kažkaip pamiršau pasakyti, kad ne namuose esu, kaip tik atskridau į Šri Lanką. Man skambėjo labai juokingai, tėčiui irgi – jis tepaklausė, ką ten veiksiu, ir palinkėjo geros kelionės.

Ypač dabar mano aplinka jau „apsiprato“, kad vis esu išvykęs ar galiu netikėtai užsukęs kavos pasakyti, kad laiko daug neturiu, nes už poros valandų jau turiu būti oro uoste“, – pasakoja E.Aidukas.

Tik močiutė dar nerimauja – vis pasiskundžia, kad jo nėra namuose. Būtent pas ją Elas vyksta pirmiausia, vos tik grįžęs iš užsienio.

Nepaprasto grožio gamta ir vintažiniai filmai

Labiausiai Elui patikusios aplankytos šalys yra Indija, Islandija, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Saint Martin sala Karibų jūroje. Visos šios vietos tarpusavyje, pasak pašnekovo, labai skirtingos: tiek savo kraštovaizdžiu, tiek žmonėmis, kultūra, vertybėmis – o tas unikalumas keliautoją žavi.

„Man įdomu pamatyti skirtumus, savotišką kiekvienos šalies grožį – negalėčiau kiekvienais metais rinktis vien tik tos pačios kelionės krypties, nes man tai tada jau tampa komforto zona ir savęs apribojimu nuo naujų patirčių“, – įsitikinęs keliautojas.

Savo grožiu Elą labiausiai sužavėjo Islandija: „Tai kol kas vienintelė vieta žemėje, kurioje pasijaučiau lyg būčiau atsidūręs kitoje planetoje. Kiekvienas kampelis vis kitoks ir nežemiškas. Visiems labai rekomenduoju bent kartą ten apsilankyti.

Prisimenu, kaip su draugu keliavome po Islandiją automobiliu ir kadangi nuo Reikjaviko nuvažiavome labai didelį atstumą per visą dieną, vėlai vakare pasiekėme savo galutinį tašką ir nakvojome automobilyje su miegmaišiais prie Diamond Beach paplūdimio.

Atsibudus ryte tekant saulei prieš akis atsivėrė žodžiais neapsakomas vaizdas – juodo smėlio paplūdimys su didžiuliais skaidriais ledo luitais, primenančiais deimantus. Turbūt niekur kitur to nepamatysi ir tokios nepakartosi“, – pabrėžia pašnekovas.

Jungtiniai Arabų Emyratai, kita vertus, Elą sužavėjo savo tvarka, saugumu, technologine pažanga ir įstabiais dangoraižiais bei galimybe „apsisukti“ keliaujant neįtikėtinai pigiai – Dubajuje ar Abu Dabyje galima apsistoti vos už 10 eurų nakčiai, o pavalgyti – vos už 3 eurus.

„Saint Martin saloje pasijaučiau kaip atsidūręs sename amerikietiškame filme – tropinė sala, kurioje visi žmonės atsipalaidavę, besišypsantys, kur benueisi, girdi fone grojant Reggae muziką.

Ten pajaučiau tą tikrą salos gyvenimą, kuomet didžiausias rūpestis yra pasirinkti norimą pliažą maudytis ir degintis, kur gyvenimas, rodos, sustoja.

Ten taip pat lankiausi ir Maho Beach paplūdimyje, jis yra viena iš nedaugelio vietų pasaulyje, kur tiesiai virš galvos leidžiasi lėktuvai – paplūdimys įsikūręs tiesiai prie oro uosto teritoriją juosiančios tvoros. Ten stebėti besileidžiančių didžiulių lainerių, kurie, rodos, yra ranka pasiekiami, susirenka daugybė žmonių“, – labiausiai patikusias kelionių kryptis vardija Elas.

O štai mažiausiai keliautojui patiko Balkanai – Šiaurės Makedonija, Bosnija ir Hercegovina.

„Šiaurės Makedonijoje praleidau keturis mėnėsius, nes išvykau ten su mainų programa. Taikiausi būtent į tuos kraštus, nes be Albanijos kitose Balkanų šalyse dar nebuvau lankęsis, tai pagalvojau, kad „bazuotis“ ten man bus patogiau ir puiki proga pagaliau apvažiuoti visas Balkanų šalis.

Kadangi Šiaurės Makedonijoje praleidau ilgesnį laiko tarpą, susidariau aiškesnę nuomonę apie šalį ir, deja, ta nuomonė yra neigiama. Nepatiko man nei žmonės, nei maistas, o kažkokiu įspūdingu kraštovaizdžiu pasigirti, kurio negalėčiau rasti kitur, šalis irgi negali. Daugelyje vietų atsiskaityti gali tik grynaisiais, labai ribotas viešojo transporto pasirinkimas, nes traukinių tinklas beveik nebeegzistuojantis.

Matosi, kad šalis ženkliai atsilieka nuo kitų Europos šalių įvairiais aspektais ir man didelio įspūdžio nepaliko.

Analogiška situacija buvo ir Bosnijoje – ten, sakyčiau, dar blogiau, ypač kas liečia turistavimą. Daugelis vietų vėlgi priima tik grynuosius pinigus, o išgryninimas kainuoja apie šešis eurus bet kuriame bankomate. Žmonės labai ribotai kalba anglų kalba, kas patogumo irgi neprideda“, – vardija E.Aidukas.

Tuo metu Sakartvele jį sužavėjo žmonių svetingumas – ir noras dalintis su nepažįstamaisiais: „Atvykus Kutaisyje pas moterį, iš kurios nuomojomės kambarį, ji iškart atnešė įvairių užkandžių, arbatos, pasiūlė naminio vyno. Kitą dieną sėdėjome kavinėje ir mus užkalbino prie kito stalo puotaujantys vietiniai. Mes su jais pašnekėjome ir jie pakvietė mus prisijungti prie jų stalo, davė pirmąkart paragauti apkeptų Khinkali, pylė mums vyną, trauktinę „už pažintį“.

Visi noriai padeda su bet kokiais iškilusiais klausimais, kartu ieško sprendimų, pasidalina patarimais, istorijomis. Rodos, kad jiems tikrai nuoširdžiai rūpi. Nežinau, galbūt tai tik fasadas, bet paliko labai teigiamą įspūdį.“

Sulaužyti stereotipai apie Indiją

Elas Aidukas sako, kad dažniausiai išankstinio įsivaizdavimo apie dar neaplankytas šalis neturi ir stengiasi jo neformuoti – taip jis apsisaugo nuo nusivylimo ir kartu pasilieka galimybę būti maloniai nustebintas.

Visgi, apie Indiją prieš kelionę į šią šalį įsivaizdavimą jis turėjo – blogą įspūdį sudarė „TikTok“ nuolat pašiepiami indai ir jų kultūra, akcentuojama „nešvara, tarakonai, gaminimas su kojomis gatvėje ir panašiai“.

Tačiau širdyje vaikinas jautė, kad šis iš anksto sudarytas įspūdis bus paneigtas – taip ir nutiko.

„Ir iš tikrųjų, Indija buvo viena nuostabiausių šalių, kuriose teko lankytis. Planuoju vėl ten vykti kitais metais. Žinoma, pamačiau tų vietų, kurias mačiau „TikTok'e“, ir tą kojomis gaminamą gatvės maistą, bet visa kita buvo nerealiai tvarkinga.

Žmonės labai draugiški, visada besišypsantys, daugybė gražių paplūdimių, kuriuose nerasi nė šiukšlelės, didžiuliai oro uostai, laiku važiuojantys traukiniai ir galimybė visur (netgi pas ant šaligatvio sėdinčią, gėlių vainikus pinančią ir parduodančią močiutę) atsiskaityti telefonu, nuskaičius QR kodą.

Apvažiavome daugybę kaimelių, ir visuose juose kuo puikiausiai veikė internetas, buvo asfaltuoti keliai, elektra. Tai labai nustebino, turint omeny gyventojų skaičių ir šalies dydį. Labai gaila, kad socialiniuose tinkluose dažniausiai yra pristatoma kaip trečiojo pasaulio valstybė ir akcentuojami tik negatyvai, kai tuo tarpu realybė yra visai kitokia. Dėl to visuomet visą turinį, kurį matome socialiniuose tinkluose, stengiuosi vertinti kritiškai ir skatinu tai daryti kitus“, – apie kelionę į Indiją kalba Elas.

Įspūdingiausias gyvenimo nuotykis

Keliaujant aplink pasaulį Elui Aidukui teko patirti nepaprastai daug nuotykių. Tačiau vieną jų jis ypatingai išskiria – per vieną dieną apkeliavo visą salą autostopu.

„Prisimenu, kai keliavome Karibų salose, Saint Martin, vieną dieną atsibudę su mano brangia čeke drauge Sarah, turėjome visiškai laisvą dieną, nebuvome absoliučiai nieko susiplanavę.

Ir, kadangi sala nėra labai didelė, mums toptelėjo mintis, kad turime ją visą „aptranzuoti“, pakeliui sustodami skirtingose vietose. Tai susiruošę leidomės į kelią ir stabdėme pravažiuojančias mašinas. Man tai buvo turbūt smagiausia diena, kurią prisiminsiu visą gyvenimą.

Susistabdėme daugybę automobilių, susipažinome su vietiniais, kurie mums parodė nuostabių paplūdimių, nuvežė zip-linint į tropinį mišką, papasakojo įvairių istorijų ir tips'ų. Tai ne tik įvykdėme savo norą apkeliauti visą salą per dieną autostopu, bet ir patyrėme nepamirštamų nuotykių“, – džiaugiasi pašnekovas ir sako, kad autostopu keliauja dažnai.

E.Aidukas priduria: „Žinau, kad tai skamba nesaugiai, ir niekada negali žinoti, koks žmogus sustos, bet kol kas jokių bėdų nebuvo, tik patys linksmiausi prisiminimai. Labai daug tranzavau ir Šri Lankoje – pavyzdžiui, kai norėdavau iš savo viešbučio nukeliauti į gretimame miestelyje esančią parduotuvę ar į kavinę pusryčių.

Prisimenu, kai mane sustojo paimti trys jauni šrilankiečiai, važiavę vienu motoroleriu. Pirmąkart gyvenime važiavau motoroleriu keturiese, buvo streso, kai vienu metu reikėjo slėptis nuo policijos, nes žinoma, kad net ir ten taip važiuoti negalima, bet tai prisiminsiu visą gyvenimą.“

Nuo pavojų kelionėse Elas sako besisaugojantis vadovaudamasis sveiku protu ir savo nuojauta.

„Telefoną, pinigus ir asmens dokumentą visada laikau prie savęs, būtinai mažoje užsegamoje tašytėje per kaklą ir ranką, kad būtų kuo mažesnis šansas juos iš manęs pavogti.

Pamatyti ir nujausti pavojų man labai padėjo gyvenimas Neapolyje, Italijoje. Ten per porą metų nutiko įvairių kuriozinių situacijų – mano telefono vagystė, persekiojimas naktį einant namo su tikslu mus apiplėšti, savomis akimis matytos kruvinos muštynės ir gretimoje gatvėje šalia namų girdėti šuviai.

Visa ši patirtis labai užgrūdino mane ir privertė kiekvieną situaciją vertinti kritiškai ir akylai stebėti savo aplinką. Sakiau, kad pagyvenus Neapolyje, važiuoti jau niekur man nėra baisu“, – patirtimi dalijasi keliautojas.

Taip pat jis stengiasi nesilankyti nesaugiuose rajonuose, vengia vaikštinėti labai vėlai vakare arba naktį, jeigu tai ne miesto centras, kur visuomet yra daug žmonių.

„Tai nereiškia, kad aš to visiškai nedarau. Tikrai darau, bet tik jei jaučiu, kad galiu tai daryti. Prisimenu, kai atvykau į Marakešą sausio mėnesį, pasidėjau savo daiktus hostelyje, jau buvo apie 1 nakties. O aš tikrai nesiruošiau švaistyti laiko ir nusprendžiau, kad reikia bent porai valandų išeiti į miestą.

Įkėliau video, kaip vaikštau tamsiais skersgatviais į instagrame, tai ryte jau laukė ir Mamos, ir draugų žinutės su klausimais „ar tu gyvas?“ ir kodėl aš išvis sugalvojau tokiu metu kažkur vaikštinėti“, – juokiasi E.Aidukas.

Kaip keliauti pigiai?

Elas Aidukas sako esantis „pakankamai taupus žmogus“. Vaikinas savo turiniu socialiniuose tinkluose siekia sulaužyti stereotipą, kad kelionės turi būti prabangus hobis.

„Keliauju maždaug kartą per mėnesį, tai kadangi norisi pamatyti kuo daugiau, aplankyti daug įvairių šalių ir vietų, stengiuosi limituoti biudžetą, kad netektų limituoti kelionių skaičiaus.

Dabar keliauti paprasčiau nei bet kada, ir man labai smagu pačiam atrasti įvairių hacksų, kaip dar galiu sutaupyti kelionėse, ir tuo dalintis su kitais. Man tai ir savotiškas azartas – kaip pigiausiai pavyks apsisukti, ir vis savęs paklausiu, kodėl už bilietus turėčiau mokėti daug, kai galiu mokėti mažai? Verčiau nuvykęs į vietą pigiau, tuos sutaupytus pinigus išleisiu kažkokiai pramogai ar patirčiai, kurią prisiminsiu visą gyvenimą, vietoje skrydžio.

Noriu įkvėpti, paskatinti ir kitus keliauti, pažinti pasaulį ir parodyti, kad visai naują kampelį galima aplankyti už tuos pačius pinigus, kuriuos veikiausiai žmogus išleistų per savaitgalį mieste“, – pasakoja vaikinas.

O štai veiklų užsienyje jis ieško įvairiai – prieš kelionę pasižiūri „Google“ rekomendacijas, pinigų sutaupyti yra padėję ir tai, kad studentams daug kur Europoje galioja nuolaidos įvairiems muziejams. O likusį laiką Elas skiria atradimams – pavyksta jau būnant atostogose atrasti nemokamų pramogų.

„Taip pat stengiuosi, jei tik turiu galimybę, susipažinti su vietiniais žmonėmis – jie dažniausia noriai dalinasi patarimais, papasakoja apie vietas, kurių turistai neaplanko, ir dažnai patys pasisiūlo aprodyti miestą – juk kas gali geriau žinoti nemokamas ar „slaptas“ vietas nei vietinis žmogus, gyvenantis ten?

Taip bendraudamas kelionių metu susiradau draugų iš įvairių pasaulio kampelių, su kuriais palaikome ryšius ir tik esant galimybei susitinkame – aš nuvykstu į svečius, arba susimatome tuo pačiu metu kitoje šalyje“, – pasakoja pašnekovas.

E.Aidukas prisipažįsta, kad daugiau nei 40 eurų už skrydžio bilietus mokėti jam jau net nebesinori. Juolab kad yra pavykę rasti bilietų į Jungtinius Arabų Emyratus už mažiau nei 50 eurų.

„Kartais gerą skrydžio kainą randu visiškai atsitiktinai. Neturėdamas jokios intencijos ieškoti ar pirkti konkrečių bilietų, peržvelgiu kainas, ir būna, kad išpuola tikrai puikių pasiūlymų.

Kartais pasitaiko vadinamų „error fares“, kuomet oro linijų sistemose įvyksta klaida ir labai ribotą laiką galima nusipirkti bilietų už itin žemą kainą, kol IT specialistai tos klaidos neištaiso. Pavyzdžiui, buvau radęs „error fare“ iš Los Andželo į Tokiją, 12 valandų tiesioginiu reisu už 20 eurų“, – slaptą savo triuką išduoda keliautojas.

Vaikinas pasakoja jau žinantis, kuriomis kryptimis skrydžiai yra pigiausi – jų kartais nerodo net skrydžių paieškos programėlė „SkyScanner“. Tiesa, dažnai tenka paskraidyti su nemažai persėdimų.

„Ieškant pigių bilietų reikia mąstyti out of the box . Pavyzdžiui, dažnu atveju žmonės, ieškodami bilietų nuskristi į Vieną, žiūri reisus Vilnius–Viena, kurie, ypač sezono metu, gali būti labai brangūs, bet nesusimąsto, kad galima nuskristi į Bratislavą kad ir už penktadalį kainos, ir per mažiau nei valandą nuo Bratislavos oro uosto atsidurti Vienos centre.

Ir tų variantų mano galvoje yra daugybė, tad taip tyrinėdamas įvairias galimybes ir skirtingas svetaines galiausiai atrandu geriausius pasiūlymus. Pavyzdžiui, ir skrydis į Indiją, į vieną pusę, po vaisingų paieškų man atsiėjo vos 130 eurų. Ir dar papildomai pasidariau poros dienų sustojimą Stambule, kurį svajojau aplankyti jau ilgą laiką!“ – išduoda pašnekovas.

Pigiausia kelionė ir apgavysčių rizika

O štai į pigiausią gyvenimo kelionę Elas išvyko su draugais.

„Aktyviai ieškodamas skrydžių, autobusų, apgyvendinimo vietų, galiausiai suplanavau mums kelionę į Budapeštą keturioms dienoms už maždaug 50-60 eurų asmeniui. Į šią kainą įėjo autobuso bilietas, lėktuvo bilietas ir apgyvendinimas.

Kartais dabar ir pats negaliu patikėti, kad už tokią kainą pasisekė suorganizuoti kelionę, bet viskas pavyko puikiai! Labai smagiai praleidome laiką, radome daugybę vietų, kuriose galėjome pigiai pavalgyti, išgerti, ir įvairių lankytinų objektų, į kuriuos įėjimas nemokamas arba kainavo vos porą eurų“ , – įspūdingą kelionę prisimena keliautojas.

Žinoma, keliaujant taip pigiai, visada išlieka rizika likti apgautam. Elo Aiduko patarimas norint išvengti apgavikų – naudotis tik patikimais puslapiais užsisakant skrydžius ir apgyvendinimą.

„Aš visada stengiuosi užsisakyti skrydžių bilietus tiesiogiai per oro linijų puslapius – kartais tai kainuoja keliais ar keliolika eurų brangiau nei pradinis rastas variantas per perdavinėtojus, bet man tai suteikia ramybę, kad nebūsiu apgautas.

Žinoma, kartais tenka pirkti bilietus ir iš minėtų perpardavinėtojų – tik tuo atveju visuomet perskaitau „Google“ ir „TrustPilot“ atsiliepimus apie tas interneto svetaines, žmonių patirtis, ir pasveriu, ar verta rizikuoti ir pirkti, ar visgi geriau ieškoti kito varianto, kuris bus prieinamesnis ir kurį galėsiu nusipirkti tiesiogiai iš paslaugų teikėjo“, – pasakoja Elas.

Tiesa, kai kuriais atvejais užsisakyti bilietą tiesiai iš oro linijų būna netgi pigiau – perpardavinėtojai užsideda antkainį ir galutinėje sumoje gali stipriai permokėti už bilietą.

„Analogiška situacija yra su apgyvendinimu – niekada neužsisakinėju apgyvendinimo vietų iš neaiškių puslapių, dažniausiai naudojuosi booking.com ar airbnb.com platformomis. Ten visos kainos aiškiai parašytos su mokesčiais ir esant problemai galima kreiptis į klientų aptarnavimą, kuris dažnu atveju neaiškiuose puslapiuose neveikia ar net neegzistuoja.

Gal dėl mano atidumo, nuodugnios patikros ir situacijos vertinimo, kol kas apgautam būti neteko ir labai tikiuosi, kad neteks. Aš sakyčiau, kad iš patirties keliaujant, daugiau scamų būna būtent dėl kainos – paslaugos teikėjai ar perdavinėtojai stengiasi iš turistų pasipinigauti ir kaip tik siūlyti kuo aukštesnę kainą už menkavertę paslaugą, pavyzdžiui, taksi ar ekskursiją“, – patirtimi dalijasi pašnekovas.

Patarimas norintiems keliauti

Pokalbį Elas Aidukas užbaigia patarimu skaitytojams, norintiems pradėti keliauti daugiau ir už pigiau.

„Čia kreipiuosi į jus, mieli būsimi keliautojai. Jeigu norisi keliauti pigiai, nuolat ir įvairias kryptis, reikia būti atviriems įvairiems pasiūlymams ir pradėti keliauti ten, kur iškrenta geri pasiūlymai. Galbūt nerasite pigių bilietų į Italiją rugpjūčio mėnesį, bet tai nereiškia, kad neturite keliauti – galbūt tomis datomis yra puikūs bilietai, pavyzdžiui į Londoną, tad kodėl neapsilankius ten, o į Italiją nukeliauti, pavyzdžiui, spalio mėnesį, kuomet orai vis dar puikūs, turistų mažiau, o ir nuskristi galima už kelioliką eurų?

Reziume, kad pradžiai siūlau rinktis kryptis pagal esančius pigiausius bilietus, o ne būtinai pagal konkrečią kryptį. Svarbu būti atviriems pasiūlymams, nerti stačia galva į nuotykius ir nebijoti nusipirkti tą bilietą. Aš traktuoju kelionę kaip ir bet kokį trumpą išvykimą į kitą Lietuvos miestą – taip paprasčiau mąstyti ir nebijoti išlipti iš komforto zonos.

Ir vienas labai svarbus patarimas – neatsisakykite kelionės, jeigu nerandate kelionės partnerio. Kiek esu girdėjęs situacijų, kad žmonės nusprendė nevykti į kelionę, nes nerado, kas norėtų ar galėtų važiuoti su jais, o gaila! Solo kelionė yra taip pat labai nereali patirtis, kurią rekomenduoju išbandyti kiekvienam. Tai ne tik visiškas išlipimas iš komforto zonos, bet ir savęs atradimas ir jėgų išbandymas.

Labai svarbu ir mąstyti kitaip, pavyzdžiui, keliaujant į tolimesnę šalį, pasidaryti porą sustojimų/persėdimų šalyse pakeliui, taip ne tik sutaupant daugybę pinigų, bet tuo pačiu ir pridedant papildomas valstybes į aplankytų kraitį“, – pokalbį užbaigia Elas Aidukas.