Influencere netikėtai tapusi Gabrielė: gyvenimas „pavojingoje“ Barselonoje ir kodėl ispanai neturi virdulio
Lietuvė Gabrielė Pletaitė geriausiai žinoma dėl savo tinklaraščio „The Lithuanian Abroad“, populiari ji ir socialiniuose tinkluose, kur ją stebi beveik 80 tūkstančių gyvenimu užsienyje susidomėjusių tautiečių bei gerbėjų iš kitų šalių. Kalbėdama su Žmonės.lt ji atskleidė, kaip atrodo jos kasdienybė „pavojingoje“ Barselonoje, už ką vietiniai taip nekenčia turistų ir kodėl savo pirmąjį įrašą „instagram‘e“ ji prisimena su siaubu.
Druskininkuose gimusi G.Pletaitė savo gyvenimo kelią užsienyje pradėjo būdama vos trejų metukų. Tuomet su mama išsikėlė į Vokietiją, kurioje praleido didžiąją gyvenimo dalį ir baigė Drezdeno universitetą. O vėliau gyvenimo vėjai ją atvedė į Ispaniją, kurioje ji planavo praleisti vos pusę metų, tačiau skaičiuoja jau devintus metus. Visgi, nieko nėra veltui – gyvendama Ispanijoje ji pradėjo savo kaip influencerės karjerą ir dabar gali pasigirti „Instagrame“ turinti beveik 80 tūkst. sekėjų.
Lemtingas pandemijos laikas
Prieš pat pandemiją Gabrielė aktyviai keliavo po Meksiką ir Kolumbiją, o grįžusi atgal į Ispaniją, planavo pradėti įprasto darbo paieškas. Tačiau tuo metu nebuvo nė galimybės išeiti į lauką, todėl šie planai greitai žlugo. Sėdint namie, jai kilo geniali idėja – savo įspūdžius „įdarbinti“.
„Būdama namie vis peržiūrėdavau savo kelionių nuotraukas ir bandžiau jas perdirbti, pakoreguoti, bet nelabai mokėjau. Iš neturėjimo ką veikti, pradėjau kursą „Kaip koreguoti nuotraukas ir vaizdo įrašus „Instagram‘ui“. Viena iš tų kursų dalis buvo apie „Reels‘ų“ kūrimą, jie tuo metu dar buvo naujovė. Taip mokydamasi po mažu pradėjau kelti įrašus ir pati. Iš pradžių apie savo praeitą kelionę, po to apie savo gyvenimą Ispanijoje. Ir šitie klipukai žiūrovams labai patiko! Tai taip ir prasidėjo“, – Žmonės.lt pasakojo G.Pletaitė, „Instagram'e“ pasivadinusi „SpainWithGabi“.
Tiesa, be turinio kūrimo socialinėje erdvėje, Gabrielė šiuo metu nuotoliu dirba ir vienoje iš Vokietijos programų įrangos kompanijoje. Tam, kad darbas „Instagram‘e“ atsipirktų – reikia įdėti daug pastangų ir atrasti savo nišą.
„Norint, kad influenerio karjera pasisektų, reikia labai daug ištvermės. Šį darbą reikia dirbti kiekvieną mielą dieną, o iš pradžių niekas negauna jokio atlyginimo. Todėl reikia susirasti tokią sritį, kuria pats žmogus domisi – kad po kelių savaičių neatsibostų. O idėjas, žinoma, reikia generuoti nuolat“, – darbo socialiniuose tinkluose užkulisiais dalijosi lietuvė.
Nors dabar Gabrielė laisvai kalba prieš kamerą ir dalijasi tūkstančius peržiūrų renkančius vaizdo įrašus, ji prisipažino, kad paskelbti patį pirmąjį savo įrašą „Instagram‘e“ buvo kiek nejauku. Negano to, tą postą įvardino kaip... baisų!
„Mano pirmasis postas buvo gan baisus, nes aš lankydama tuos fotografijos kursus galvojau, kad sukursiu tokį „kietą reels’ą“ apie Barseloną... Tame klipuke iš pradžių rodau Barselonos paplūdimį, paskui telefoną greitai palenkiu į apačią ir atsiranda sekantis vaizdelis – Barselonos pagrindinė aikštė. Po to, kamerą greitai pasuku jau į dešinę ir rodau Barselonos parką. Aišku, nelabai gerai man tie efektai pavyko... Bet va tokia mano pradžia buvo“, – šypsena prisiminė pašnekovė.
Lietuvių ir ispanų skirtumai
Daugiausia dėmesio socialinėje erdvėje sulaukia Gabrielės istorijos apie „keistus“ ispanų įpročius ir jų skirtumus su lietuviais. Ji pastebi, kad ispanai yra labiau atsipalaidavę, o jų diena prasideda ir baigiasi daug vėliau. Štai vakarienę Ispanijoje valgyti yra normalu devintą valandą vakaro, todėl nemaža dalis restoranų dirbti pradeda tik nuo aštuonių. Norėdami pavalgyti anksčiau, turėsite labiau pasistengti.
„Sakyčiau, kad ispanai turi „socialinę veną“. Jiems bendravimas labai svarbus, žmonės atviri ir mėgsta susitikti su draugais. Ispanijoje gyvenimas pilnas spontaniškumo, nebūtina nieko per daug planuoti į priekį. Lietuviai daug uždaresni, gal net kuklesni… Aš visada sakau, kad jiems reikia laiko „apšilti“. Mano draugas iš Kolumbijos irgi tai pastebėjo“, – sakė Gabrielė.
Mergina savo gyvenimo kelią Ispanijoje pradėjo nuo nedidelio miestelio Leono, vėliau spėjo pagyventi ir Madride, o dabar idilę kuria Barselonoje. Ji pasakojo, kad prireikė nemažai laiko, kol priprato prie ispaniško gyvenimo ritmo, tačiau dabar ją jau mažai kas stebina. Tiesa, suprasti, kodėl jie namuose neturi virdulio, vis dar sunku.
„Mane nustebino, kad Ispanijoje žmonės namuose neturi virdulio užsikaisti arbatai. Pamenu, kad įsikėlusi į butą niekur jo neradau, todėl paklausiau šeimininkės, o ši man atšovė: „taigi įdėk puoduką į mikrobanginę!“, – juokėsi G.Pletaitė.
Lietuvei taip pat reikėjo priprasti parduotuvių lentynose regėti jos akims neįprastą alyvuogių aliejaus pasirinkimų gausą. Pasak jos, vietiniai dažnai jį perka iš karto 5 litrų buteliuose. O kokybiško vyno butelį vis dar galima nusipirkti vos už 1,50 eurų. Na, o be skanių ir pigių ispaniškų gėrybių, šalis turi ką pasiūlyti ir akims – turistus vilioja kerinčia gamta ir architektūra, todėl Gabrielė ragina neapsiriboti tik garsiausių miestų lankymu.
+20„Ispanija yra nuostabi šalis, ir kas mane labiausiai nustebino, šiaurė labai skiriasi nuo pietų! Pietuose būtina aplankyti Granadą ir Seviliją. Jeigu įmanoma, patariu nuvykti ir iki Kadiso miestelio. Prieš keletą metų su mama keliavome po Ispanijos pietus ir aplankėme kone visus miestukus. Mamai labai patiko, ji iki šios dienos dar kalba apie šitą kelionę. Bet nerekomenduoju keliauti vasarą, nes ten tuo metu būna neapsakomai karšta“, – Žmonės.lt teigė Gabrielė.
O norintiems per trumpą laiką išbandyti kuo daugiau ispaniškų patiekalų, lietuvė pataria apsilankyti „tapas“ tipo restoranuose, kur vienu prisėdimu pajusite kone visą skonių paletę.
„Tapų“ restorane galima užsisakyti skirtingus patiekalus, pavyzdžiu, ispanišką tortiliją, ispaniško „jamón“ kumpio, arba kroketų. Man asmeniškai labai patinka žuvis ir jūros gėrybes. Tai aš visada užsisakau troškintų midijų arba keptų krevečių su česnaku. Labai skanu! „Tapų“ restorane patiekalai neužsisakomi vienam žmogui, juos reikia visus padėti į stalo vidurį ir dalintis“, – paaiškino mergina.
Gyvenimas „pavojingoje“ Barselonoje
Lietuvių pamėgtos Barselonos pavadinimas dažnai nuskamba ir ne kokiame kontekste – mieste didelis nusikalstamumas. Tačiau Gabrielė dėl to per daug nesuka galvos – žino gatves ir kvartalus, kuriuose geriau nesirodyti vakarais, todėl aplenkdama „juoduosius“ miesto taškus gali džiaugtis Barselonos privalumais.
„Kaip ir kiekviename didmiestyje, Barselonoje reikia saugotis, ypač lankantis pagrindinėje aikštėje ar važiuojant metro. Rekomenduojama rankinuką ir kuprinę laikyti priekyje ir nenešioti telefono kelnių kišenėje. Man, ačiū Dievui, dar nieko blogo neatsitiko, nes aš žinau, kurių gatvių vengti, kur nevaikščioti naktį. Tačiau miesto nepažįstantiems turistams, gali pasitaikyti visko. Aš pati Barselonoje jaučiuosi saugi, bet kai kas nors atvažiuoja į svečius visada perspėju, kad būtina saugotis“, – neslėpė lietuvė.
Vietiniai Barselonoje gyvenantys ispanai jau ne vienerius metus skundžiasi perdėtu turistų skaičiumi mieste ir, pasak Gabrielės, ta neapykanta užsieniečiams labai jaučiasi.
„Problema yra ta, kad daug užsieniečių atvažiuoja gyventi į Barseloną nuotoliu dirbdami užsienyje ir gaudami užsienio algą. Ispanijos vidutinė alga yra maždaug 1500 eurų per mėnesį, o vien buto Barselonoje nuoma vienam žmogui siekia apie 1000 eur. per mėnesį. Dabar įsivaizduokite, kad atvažiuoja žmogus iš užsienio su 3000 eur. alga... Jiems čia yra rojus! Bet vietinių algos, deja, nėra labai dideles ir dėl to gyvenimas čia pasidarė labai brangus. Aš puikiai suprantu katalonus, kad ši situacija nelengva. Vietiniai žmones nebegali gyventi miesto centre, nes butų kainos yra tiesiog milžiniškos. Jiems tenka kraustytis į užmiestį, kur turistų mažiau“, – apie susiklosčiusią padėti Barselonoje pasakojo G.Pletaitė.
Gabrielė atskleidė ir kitą problemą – dalis vietinių patys pelnosi iš turistų nelegaliai pernuomodami jiems savo išsinuomotus butus, tačiau taip sukuria tik dar daugiau problemų. Taip savų namų ieškantys katalonai neranda, kur apsistoti, o dėl to kaltina... turistus.
„Kiekvieną dieną didėja nelegalių butų nuoma per „Airbnb“ portalą. Būtų savininkai neturi licencijų verstis turizmu, todėl teisiškai juos gali nuomoti tik vietiniams. Tačiau yra žmonių, kurie išsinuomoja butus sau ir juos vėliau paskelbia nuomai „Airbnb“ svetainėje, nes galų gale iš to galima užsidirbti nemažai pinigų. Tačiau problema yra tame, kad dėl to vietiniams pasidarė labai sunku susirasti butą. Barselona nėra labai didelis miestą ir butų skaičius ribotas. O jų kainos kosmines. Čia yra, mano nuomone, tikra krizė Barselonoje“, – teigė pašnekovė.
O pasiteiravus, kaip vietiniai reaguoja į lietuvę, Gabrielė nė nedvejojusi atkerta, kad dauguma ispanų Lietuvą iš karto susieja su krepšiniu ir net žino didžiausias šalies krepšinio komandas.
„Aš esu labai aukšta, todėl kai pasakau, kad aš esu iš Lietuvos, daug kas manęs klausia ar ir aš žaidžiu krepšinį. Jie žino tokias krepšinio komandas, kaip „Žalgiris“ ir „Lietuvos Rytas“. Dar daug kas manęs klausia, ar pas mus Lietuvoje yra labai šalta. Aš pati nemėgstu šalčio ir kartais kai pasakau, kad man šalta, kiti iš karto atkerta: „bet taigi tu turi būti pripratusi prie šalčio!“ Nors tai tikrai netiesa. Aš būsiu pati pirma, kuri pasiskųs dėl šalto oro. Man tikriausiai buvo lemta gyventi pietuose“, – pokalbį su Žmonės.lt užbaigdama sakė Gabrielė Pletaitė.
