5 faktai apie rūkymą ir nevaisingumą

Būsimoji mamytė / Fotolia nuotr.
Būsimoji mamytė / Fotolia nuotr.
Šaltinis: Ji24.lt
A
A

Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja akušerė-ginekologė Gražina Bogdanskienė sako, kad skaičiuojama, jog Lietuvoje yra apie 50 tūkst. nevaisingų šeimų ir kasmet jų padaugėja maždaug dviem tūkstančiais.

Gražina Bogdanskienė
Gražina Bogdanskienė / Archyvo nuotr.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, viena iš keturių porų, gyvenančių išsivysčiusiose šalyse, yra nevaisinga. Kitais skaičiavimais, pasaulyje kas šešta pora – tai yra 10–15 procentų, – susiduria su vaisingumo problemomis. Dar 10–25 procentai moterų patiria antrinį nevaisingumą, t. y. negali pastoti pakartotinai.

Moksliniai tyrimai patvirtina neigiamą rūkymo įtaką moters reprodukcinei funkcijai. Jūs rūkote ir planuojate pastoti? Meskite rūkyti jau dabar. Tai – vienas svarbiausių žingsnių sėkmingos motinystės link. Pažvelkite į faktus.

1 faktas: rūkymas gali būti nevaisingumo priežastis

Randama įrodymų, jog rūkantys asmenys (tiek vyrai, tiek moterys) daug dažniau turi vaisingumo problemų nei nerūkantys. Jei rūkote jau ne vienerius metus arba kasdien surūkote daug cigarečių, nevaisingumo rizika gerokai padidėja.

Cigaretės dūmuose yra daugiau kaip 4 000 cheminių medžiagų, iš jų 40 yra žinomi karcinogenai. Nikotino ir tabakui specifiškų kancerogenų randama gimdos kaklelio gleivėse, todėl rūkymas gali sumažinti imuninį atsaką gimdos kaklelyje. Tai gali lemti šias su vaisingumu susijusias problemas:

  • ovuliacijos sutrikimus,
  • genetinės problemas,
  • reprodukcinių organų pažeidimą,
  • kiaušinėlių pažeidimą ir priešlaikinę menopauzę,
  • vėžio rizikos padidėjimą,
  • persileidimo riziką.

Be to, remiantis klinikiniais duomenimis, net taikant dirbtinį in vitro apvaisinimą, rūkančios moterys pastoja sunkiau, o ir tikimybė, kad gimęs vaikelis turės sveikatos problemų, yra kur kas didesnė. Pastojusioms moterims rūkymas iki 25 proc. padidina persileidimo ir iki 1,5–2,5 karto negimdinio nėštumo riziką.

2 faktas: pasyvus rūkymas gali turėti įtakos vaisingumui

Jeigu gyvenate su jus mylinčiu rūkančiu žmogumi, paraginkite jį atsisakyti šio įpročio. Pasyvus rūkymas jus nuodija, o tai gali atsiliepti jūsų vaisingumui. Vaisingumo ekspertai teigia, kad pasyvaus rūkymo poveikis vaisingumui beveik toks pat, lyg moteris rūkytų pati.

Net kelios dienos, kurias moteris praleidžia prirūkytoje patalpoje, gali turėti poveikį sveikatai ir vaisingumui.

Taip pat žinoma, kad rūkymas gali būti staigios kūdikių mirties sindromo priežastis. Taigi jei laukiatės kūdikio, tiek jūs, tiek partneris turite atsisakyti rūkymo norėdami nepakenkti kūdikio sveikatai.

3 faktas: rūkymas padidina persileidimo tikimybę

Skausmas dėl persileidimo gali būti nepakeliamas. Dėl cigaretės išskiriamų toksinų rūkančios moterys daug dažniau nei nerūkančios patiria persileidimą. Be to, rūkymas keletą kartų padidina priešlaikinio gimdymo bei negimdinio nėštumo riziką.

Nepaisydamos šių įspėjimų, milijonai moterų net ir besilaukdamos kūdikio nesiliauja rūkyti ir rizikuoja ne tik savo, bet ir kūdikio sveikata.

4 faktas: rūkymas sukelia vyrų vaisingumo problemų

Rūkantys vyrai rizikuoja patirti šias vaisingumo problemas:

  • pažeidžiama sperma, sumažėja spermatozoidų kiekis ir jų judrumas,
  • atsiranda hormonų problemų,
  • mažėja gebėjimas išlaikyti erekciją.

5 faktas: nustojus rūkyti, šansai pastoti išauga

Vaisingumas labai dažnai pagerėja moterims metus rūkyti. Tyrimai rodo, kad rūkančių moterų šansai pastoti padidėja praėjus vos 2 mėn. po metimo rūkyti.

Priklausomybių psichologės Neringos Bagdonaitės komentarai:

Palyginti su vyrais, moterys kur kas rečiau kreipiasi į specialistus ketindamos atsikratyti žalingų įpročių.
  • Pastebima tendencija, kad pagalbos kreipiasi jauno, darbingo amžiaus moterys, kurios kasdien labai daug rūko – nuo 1 iki 2 pakelių cigarečių.
  • Nors pirminėse konsultacijose pas specialistą moterys yra pakankamai motyvuotos mesti rūkyti, neretai jos stokoja pasiryžimo iki galo įveikti priklausomybę nuo rūkymo.
  • Moterys labiau nei vyrai linkusios ne visiškai nutraukti rūkymą, bet surūkyti mažiau cigarečių.
  • Moterų abstinencijos požymiai metus rūkyti būna sunkiau išreikšti, o šių požymių toleravimas ir įveika kiek silpnesnis nei vyrų.
  • Moterims labiau būdinga emocinė priklausomybė, t. y. jos linkusios dažniau reguliuoti emocijas rūkydamos, todėl sunkiau nei vyrai susitelkia į žalingo įpročio atsisakymo procesą pradinėse metimo rūkyti stadijose.
  • Moterų rūkymui reikia skirti daugiau dėmesio, nes tai kenkia ne tik jų reprodukcinei sistemai, bet ir psichikai bei fiziologiniam funkcionavimui. Norisi paskatinti rūkančias moteris pasiryžti atsisakyti šio žalingo įpročio jau šiandien, o ne rytoj ar „nuo kito pirmadienio“.