Seniai pastebėta, kad žmonės, kurie nuolatos skundžiasi, dejuoja ir reiškia nepasitenkinimą kiekviena smulkmena, laikui bėgant ima jaustis nelaimingi net ir tada, kai tam nėra jokių priežasčių. Ir priešingai, tie, kurie kasdienes nesėkmes ar likimo išbandymus priima nebambėdami, bet ryžtingai nusiteikę, garsiai sakydami, kad viskas bus gerai, iš tiesų yra laimingesni.
Išvada? Mūsų žodžiai veikia mūsų jausmus. Kartais kalbame net nesusimąstydami, kad kiekvienas negatyvus išsireiškimas atima ne tik gebėjimą džiaugtis, bet ir kitų akyse imame atrodyti kaip ne patys maloniausi pašnekovai. Juk linksmi ir laimingi žmonės stengiasi bendrauti su panašiais į save. Viskuo nepatenkintiems lieka tokių pat bambeklių draugija. O klausantis nesibaigiančių skundų, pasaulis iš tiesų ima atrodyti kaip pavojinga, nesaugi ir nejauki vieta.
Galbūt kelią į geresnį gyvenimą galima pradėti pakeitus savo kalbėseną? Pasitikrinkite, ar jūsų kasdienėje kalboje nėra šių sakinių „parazitų “.
„Valdžia neleidžia normaliai gyventi.“ Žinoma, galimos ir kitos variacijos: „visi jie vagys“, „šita valstybė – nesusipratimas“, „norėčiau emigruoti“ ir t. t. Kaltindami kitus, žmonės stengiasi nusikratyti bet kokios asmeninės atsakomybės už savo gyvenimą, priimamus sprendimus.
Taip, politikų sprendimai dažnai būna keisti ir net žalingi. Tačiau ar tikrai jie visi lemia mūsų asmeninį gyvenimą? Juk joks politikas nepadės pagerinti santykių su vaikais ar nesutvarkys buitinių reikalų. Todėl jei nesate politikos apžvalgininkas, stenkitės dažniau galvoti apie save ir savo darbus, o ne keiksnoti valdžią. Tačiau, kai ateis rinkimai, – balsuokite atsakingai!
„Visi vyrai tokie.“ Tai „gražusis“ variantas. Dažniau būna vartojami kur kas riebesni epitetai – kiaulės, mergišiai... Ši frazė nedaug kuo skiriasi nuo pirmosios. Tik jei politikai kaltinami dėl finansinių bėdų, biurokratijos ar didelių kainų, tai vyrai dėl visų nesėkmių, kurios buvo patirtos ar tebesitęsia tarpusavio santykiuose. Realybė tokia – kuo labiau moterys keikia vyrus, tuo mažiau gerų savybių juose įžvelgia. O vyrai tokias nelaimėles „užuodžia“ iš toli ir sprunka nuo jų kuo toliau.
„Tai ne mano amžiui.“ Būtų gerai, jei tokie kategoriški pastebėjimai būtų sakomi tik tada, kai dukra pasiūlo įsiverti auskarą į bambą ar nepatyrusi pardavėja siūlo rožinį mini sijoną.
Deja, daug moterų šiais žodžiais reaguoja į siūlymus keisti nusibodusi darbą, mokytis naujų dalykų, pradėti sportuoti ar net būti atvirai naujiems jausmams. Jei neišnaudojate atsivėrusių galimybių teisindamasi savo amžiumi, pagalvokite, kad po 10 ar 20 metų tokia proga kažin ar pasitaikys. Ir ar tikrai nesigailėsite, kad dėl keistų įsitikinimų praleidote ją. Juk gyvename vieną kartą!
„Nieko nebus.“ Šis trumputis išsireiškimas yra klastingesnis už bet kokį riebų keiksmą. Jis tampa priežodžiu, ir tariamas kone kiekviena proga – nesvarbu, vyras imasi taisyti kokį nors buitinį prietaisą, vaikas pasisako norintis dalyvauti kokiame nors konkurse ar pati imatės gaminti patiekalą pagal draugės receptą. Juk ne veltui žmonės skatinami – geri, pozityvūs žodžiai įkvepia veikti, kurti ir pasiekti tikslus. Pesimistinis „nieko nebus“ iš anksto programuoja nesėmei. Todėl kuo greičiau meskite iš savo žodynų šiuos žodžius ir stenkitės jų neprisiminti.
„Nesąmonė.“ Dar vienas žodelis-parazitas, kurio reiktų vengti. Jei vyro pasiūlymai, kolegų sumanymai ir vaikų išdaigos apibūdinami šiuo žodžiu, ar verta stebėtis, kad pasaulis atrodo pilkas ir neįdomus.
Net jei labai knieti taip pavadinti neteisingai atliktus vaiko namų darbus ar išrėžti mamai ar anytai, ką manote apie jų pamokymus kitaip auklėti vaikus, verčiau prikąskite liežuvį ir pabandykite kalbėti pasitelkdama logiškus argumentus. Taip išmoksite valdyti emocijas ir aplinkiniams atrodysite malonesnė. Juk nenorite, kad jie manytų, kad esate pikta ir amžinai nepatenkinta žiežula?