Pasivaikščiojimas yra svarbus ne tik norintiems sulieknėti ir palaikyti gerą fizinę formą. Tai gali būti puikus būdas pagerinti dvasinę savijautą. Ir jis veiksmingas jau vien todėl, kad sparčiai žingsnuojant organizmas ima gaminti daugiau dopamino ir endorfinų – vadinamųjų laimės hormonų.
Jei išgyvenate vieną iš tų gyvenimo periodų, kai norisi susigūžti sofos kampe su taure vyno ir graudžiai apsiverkti, nes jaučiatės išduota, neįvertinta, negraži ar paprasčiausiai nelaiminga, pabandykite savęs gailėjimo ritualą atidėti. Prisiverskite išeiti į lauką ir nužingsniuoti bent keletą kilometrų.
Eidamos galite padaryti keletą atradimų.
Vaikštant lengviau kalbėtis. Jei norite kam nors išsipasakoti apie savo rūpesčius, verčiau kvieskite drauges ne pas save ar į kokią nors kavinę, bet išsiruoškite pasivaikščioti. Skirtingai nuo pokalbio akis į akį, žingsniuojant išvengiama nuolatinio akių kontakto, todėl yra lengviau susitelkti į savo išgyvenimus ir juos išsakyti. Vaikščiodami žmonės irgi žiūri vienas į kitą, tačiau tai trunka gerokai trumpiau ir žvilgsniai nėra tokie skvarbūs kaip kalbantis susėdus. Todėl pasivaikščiojimai yra tinkami ir „sunkiems“ pokalbiams.
Gamta ramina. Galbūt iš pirmo žvilgsnio ir nepastebime, tačiau būdamos gamtoje ne taip greitai susierziname kaip uždarose erdvėse. Gaivus oras, vėjo gūsis, šlamantys medžiai į pasąmonę siunčia daugybę signalų, kurie mus veikia raminančiai. Būdamos gryname ore gauname daugiau deguonies, širdis ima smarkiau plakti ir pasijuntame žvalesnės.
Gerėja fizinė būklė. Ne veltu sakoma, kad sveikame kūne yra sveika siela. Kasdieniai pasivaikščiojimai priverčia dirbti mūsų kūno raumenis. Jei dirbate sėdimą darbą, po kurio jaučiatės išsunkta it citrina, kažin ar turėsite noro bei jėgų keliauti į sporto salę. Neskubus pasivaikščiojimas gali padėti išjudinti kūną ir išvengti nugaros, kaklo skausmų.
Skatina kūrybiškumą. Išsiruošusios pasivaikščioti po parką galite nustebti, kiek daug įvairių minčių jums kyla ir kokie gali būti paprasti kai kurių problemų sprendimo būdai, kurie jums nešovė galvon sėdint prie kompiuterio ar tvarkantis virtuvėje.
Tokio „nušvitimo“ priežastis paprasta. Kai smegenys nustojamos atakuoti informacijos gausa, jos gali pagaliau imtis apdoroti tą, kurią jau turi.