5 imunitetą stiprinantys produktai

Baklažanai

Šis vaisius puikus antioksidantas, apsaugantis organizmą nuo laisvųjų radikalų poveikio. Jis padeda neutralizuoti žalingas molekules, kurios gali pakenkti organizmo ląstelėms ir DNR. Beje, laisvieji radikalai skatina senėjimo procesus, silpnina organizmo atsparumą ligoms. Taigi nors baklažanai neišsiskiria vitaminų ir mineralų gausa, turi antioksidacinių savybių.

Ko turi: visame baklažane yra apie 132 kilokalorijos, 18 g skaidulų, 1 260 mg kalio, taip pat folio rūgšties, kalcio, magnio, fosforo.

Dar šis tas. Baklažanuose yra biologiškai aktyvių junginių, kurie reguliuoja riebalų ir cholesterolio apykaitą.

Pistacijos

Turbūt nustebsite, bet į 150 sveikiausių produktų sąrašą mokslininkai įtraukė ir pistacijas. Šie riešutai (tik nesūdyti) yra puikus kalio ir natrio šaltinis, padedantis normalizuoti kraujospūdį ir palaikyti organizmo skysčių pusiausvyrą. Tačiau labiausiai šie riešutai vertinami dėl virusus naikinančių savybių ir antioksidanto vitamino E, kuris stiprina imunitetą.

Ko turi: be puikaus kalio ir natrio santykio, šiuose riešutuose yra fosforo, magnio, fitosterolio.

Dar šis tas. Pistacijose esantis fitosterolis ne tik mažina cholesterolio kiekį kraujyje, bet ir teigiamai veikia prostatos veiklą.

Ananasai

Dubenėlis pjaustyto ananaso – sveikas užkandis tarp valgymų. Mokslininkai ištyrė, kad šiuose vaisiuose gausu ne tik virškinimą gerinančio ir baltymus skaidančio fermento bromelaino, bet ir imuninę sistemą stiprinančių antioksidantų, mineralų, žarnyną valančių skaidulų. Bromelainas taip pat mažina uždegimus, malšina skausmą, skystina gleives, todėl peršalus lengvina atsikosėjimą.

Ko turi: 100 g yra apie 50 mg organizmo atsparumą stiprinančio vitamino C. Širdžiai, smegenims ir nervams būtinų kalio, magnio. Taip pat mangano, kuris padeda išlaikyti sveiką odą, reikalingas kaulams ir kremzlėms bei gliukozės toleravimui.

Dar šis tas. Ne per seniausiai mokslininkai iš fermento bromelaino išskyrė kelias molekules, kurios, kaip paaiškėjo, galėtų kovoti su įvairių auglių ląstelių augimu ir plitimu.

Svogūnai

Šios daržovės gali atstoti visą vaistinėlę. Jose gausu mikrobus naikinančių ir organizmo atsparumą stiprinančių medžiagų (fitoncidų ir kt.). Svogūnai naikina ne tik mikrobus, bet ir virusus. Veikia kaip antibiotikai. Teigiama, kad svogūnų sultys geba „užmušti“ net auksinį stafilokoką. Taip pat jie, kaip ir česnakai, mažina vėžio riziką ir stiprina kaulus. Atlikus tyrimą su pelėmis, pastebėta, kad graužikų, kurie buvo šeriami džiovintais svogūnais, organizme net 17 proc. padaugėjo kalcio, jų kaulai sutvirtėjo. Svogūnai ypatingiems maisto produktams priskiriami dar ir todėl, kad net 20 proc. sumažina vainikinės širdies ligos riziką (kaip brokoliai ir obuoliai).

Ko turi: vitaminų C, A ir B, fosforo, kalcio, sieros junginių ir kt. Taip pat alergiją mažinančio flavonoido kvercetino.

Dar šis tas. Kuo aštresni svogūnai, tuo daugiau juose yra naudingų medžiagų. Ištirta, kad kvercetinas malšina uždegimus ir alergiją, lengvina astmos ir šienligės simptomus. Svogūnuose esantys sulfidai mažina kraujo lipidų kiekį ir kraujospūdį.

Granatai

Dėl ypatingos cheminės sudėties šie vaisiai labai naudingi sveikatai: gerina virškinimą, širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, stiprina kraują ir gydo mažakraujystę. Granatuose esantys antioksidantai stiprina imuninę sistemą, padeda organizmui atsigauti po ligos, išsekus. Juose gausu medžiagų, saugančių nuo aterosklerozės, padedančių greičiau įveikti peršalimą, nes naikina mikrobus, mažina uždegimą, spazmus ir karščiavimą. Granatų sėklos turi biologiškai aktyvių medžiagų, palaikančių normalią hormonų pusiausvyrą. Vaisiuose esančios medžiagos stiprina nervus, mažina dirglumą, gerina skrandžio veiklą.

Ko turi: daug vitamino C, nemažai B1, B6, PP, kalio, kalcio, geležies, fosforo, silicio, fitoncidų, organinių rūgščių, ypač citrinų, taninų, alkaloidų, flavanoidų ir kt.

Dar šis tas. Įrodyta, kad dažnai vartojamos granatų sultys lėtina senėjimą, saugo nuo širdies ligų ir vėžio. Granatuose vėžio riziką mažinančių antioksidantų yra net tris kartus daugiau nei žaliojoje arbatoje.

Dėmesio! Didžiausi imuniteto priešai

1. Alkoholis. Piktnaudžiaujant svaigalais, silpnėja ląstelių aktyvumas ir jos nebesugeba kovoti su ligų sukėlėjais.

2. Tabakas.

3. Nuolatinis stresas, pervargimas ir miego stoka. Psichinė ir fizinė įtampa skatina gamintis streso hormoną, kuris naikina imunines ląsteles.

4. Per mažas arba per didelis fizinis krūvis. Mokslininkai ištyrė, kad pernelyg aktyvi fizinė veikla, dažnos ir ilgos treniruotės alina organizmą ir silpnina imunitetą.

5. Netinkama mityba ir alinančios dietos.